Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Lenkų–„jotvingių“ žodynėlio ciemno – dumo Z. Zinkevičius teisingai sieja su lie. dū́mai ‘smoke’, la. dumi ‘id.’, pr. dumis ‘id.’ […]. Kiti jotvingių prieveiksmiai baigiasi -i (iš *-ai). Bet le. ciemno yra ne tik prieveiksmis, jis – ir daiktavardis, sinonimiškas ciemność ‘tamsa’, o tai tinka šiuo atveju.
Šaltinis:
Orel 1986, 271
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Pr. dumis (dūmis) E 39 ‘dūmai’ : lie. dúmai, s. sl. ДЫМЪ, lo. fūmus, skr. dhūmá-ḥ ‘t. p.’ žr. Walde Pokorny I, 835 s.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 203
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Lie. dūmai (pl.), la. dūmi (pl.), lo. fūmus, s. sl. dymŭ ir t. t., skr. dhūma-, pers. dūd < ide. *dhūmo- plg. skr. dhū- ‘kratyti; suplakti’, gr. θῡ́ω ‘siautėti, šėlti’, θύελλα ‘audra’.
Šaltinis:
Buck 1949, 73
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Lie. dū́mai pl., la. dũmi ‘t. p.’, pr. dumis ‘t. p.’, s. i. dhūmá- ‘t. p.’, lo. fūmus ‘t. p.’ ir nutolęs reikšme gr. θῡμός ‘drąsa, narsumas; aistra, geidulys’ – tikslūs atliepiniai šalia [208] sl. *dymъ ‘dūmai; garas; vieta, iš kur kyla dūmai’ > ‘žmogaus buveinė, būstas’ : slov. dìm ‘dūmai’, le. dym ‘degimo produktas, fumus’ nuo XV a., r. bž. ДЫМЪ ‘duoklė, mokama nuo namo, tributum fumarium’, s. r. ДЫМЪ ‘dūmai’ nuo XI a., ‘garai, garas’ nuo XIII a., ‘ugniavietė, namas, ūkis’ nuo XV a., r. дым ‘dūmai; namas, ūkis; duoklė’, br. ды́м ‘t. p.’. Sl. *dymъ (: dunǫ, dunǫti; dujǫ, duti) ‘pūsti’ tęsia ide. *dhū-m-os ‘rūkimas, dūmai’ (: *dheu-, *dhou- ‘sukti, suktis ratu’). [208]
Šaltinis:
SłPr V, 207–208
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Lie. dū́mai, la. dûmi pl., pr. dumis yra paveldėtas žodis, plg. s. sl. dymъ, lo. fūmus, s. i. dhūmáḥ ≤ ide. *dhuH-mó-.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 213
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiausią įrodymo jėgą čia turi grupė baltų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Vedų dhūmáḥ, gr. θῡμός plg. su lie. pl. dū́mai, la. dũmi, s.-kr. dìm, dìma.
Šaltinis:
Milewski 1966, 115
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Pr. dumis ‘dūmai’ kildinama iš ide. *dheu̯-, *dhū su -m-. Siejama su lie. dū́mai (plg. dū́minis, dū̃mas ir pan.), la. dũmi (dū̆ms, dumjš, dūmals ir kt.); sl. *dymъ – s. sl. ДЫМЪ, r. дым, le., luž. a., luž. ž., slovk. dym, č. dým ir pan. taip pat s. i. dhūma-, gr. θῡμός, lo. fūmus ir t. t.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 390
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
[Primename svarbiausius alb. kalbos konsonantizmo bruožus (1. alb. kalbos priebalsiai skirtini prie „sateminių“; 2. alb. kalba pažįsta dviejų tipų ide. uždarumo prieb., t. y. *t > t, *d, *dh > d ir retsykiais dh 3. alb. kalboje atskirose pozicijose regime tris guturalinių eiles) ir pateikiame naujų etimologijų:] G. Meyeris (G. Meyer EW, 1891) alb. tym ‘dūmai’ aiškina labai sudėtingai ir kažin ar patikimai [110] (žr. tekste). Manau, kad nėra jokio reikalo alb. tym ‘dūmai’ atskirti nuo kitų ide. *dhūmos ‘dūmai’ atspindžių: s. i. dhūmáḥ ‘dūmai’, gr. θῡμός, lo. fūmus ‘t. p.’, lie. dūmai ‘t. p.’, sl. *dymъ ‘t. p.’. Taigi alb. tym < ide. *dhūmos (skardųjį aspiruotąjį *dh atspindi alb. t).
Šaltinis:
Орел 1979, 110–111
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
gr. θῡμός sietinas su lo. fūmus, s. i. dhūmá-, lie. dū́mai, s. bulg. dymъ, t. y. su žodžiais, reiškiančiais ‘dūmus’.
Šaltinis:
Rix 1965, 108 (3 išnaša)
Antraštė:
dū́mai
Reikšmė:
smoke
Straipsnelis:
[Būdvardį lo. fūmus ‘dūminas, aprūkęs’, turėjusį būti greta fūmus ‘dūmas’] nurodytų lie. dū́mai ‘smoke’, turįs 1 kirčiavimo paradigmą, kuri atspindi baritoninį protobl.-sl. kirtį. Manytina, kad toks lie. dū́mai kirtis yra kirčio perkėlimo dėl daiktavardėjimo rezultatas. Plg. gr. λευκóς ‘šviesus, ryškus’ vs. λεῦκος ‘žuvies pavadinimas’, t. y. ‘sykas’. Kita vertus, skr. dhūmá- ‘dūmas’ tuomet rodytų sudaiktavardėjimą be kirčio perkėlimo.
Šaltinis:
Weiss 1994 (1995), 145t., 41 išnaša
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
žr. duona
Šaltinis:
Kortlandt 1977, 321
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
žr. pirštas
Šaltinis:
Poljakov 1997, 59–60
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Hirto dėsnio pvz.:] lie. dū́mai ~ s. i. dhūmás.
Šaltinis:
Kortlandt 2008, 6
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
[Hirto dėsnio pavyzdžiai:] lie. dū́mai (= r. dým, gen. -a) < *dhuH-mó-.
Šaltinis:
Jasanoff 2008, 340
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 61 protoslavų/protobaltų *dymъ/dūma-, br. dym, ukr. dym, r. dym, lie. dū́mai, la. dũmi, pr. dumis.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007, 339
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Tokie menamo fonologinio kirčio atkėlimo atvejai kaip lie. dū́mai, la. dũmi, sl. *'dýmъ (r. dym, gen. dýma, slov. dìm, gen. díma, s.-kr. dȉm, gen. dȉma ‘dūmas’ < bl.-sl. *'dū́ma- < *dʰúh₂-mo-, greta s. i. dhūmá- ‘dūmas’, gr. θῡμό- ‘dvasia’ < ide. *dʰuh₂-mó- parodo daiktavardėjant performuotą kirtį. Čia glūdinti šaknis pasirodo ir v. persų dwt ̕ /dūδ/, n. persų dūd ‘dūmas’ < *dʰuh₂-to- ‘kas išleistas kaip dūmas’. Dėl av. dhūmá- etimologijos žr. M. Mayrhofer, EWAia I, 795.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 174–175
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariama baltų ir slavų priegaidžių fonologinė interpretacija. Lie. dū́mai, la. dũmi, s.-kr. dȉm, dȉma, s. i.ų dhūmáḥ.
Šaltinis:
Журавлев, Авксентьева 1972, 240
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Pagal Hirto dėsnį (performuluotą Illič-Svityčiaus) baltų ir slavų kalbose kirtis buvęs atitrauktas į prieškirtinį balsį, jei iškart po šio ėjęs laringalas. Tokie žodžiai sutapo su sanskrito, graikų ir germanų kalbų baritonais. Pvz.: sl. dymъ (a. p. a), la. dũmi, lie. dū́mai (a. p. 1) vs. s. i. dhūmá- […].
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 20, 89
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
H. Hirtas suformulavo keturis dėsnius, nulėmusius baltų ir slavų kalbų akcentinių paradigmų kreives. Pirmasis jų, vėliau pavadintas „Hirto dėsniu“, ir skelbęs, kad kirtis buvęs atitrauktas iš galinio skiemens į akūtinę penultimą, paaiškina šakninį kirčiavimą tokiuose žodžiuose kaip lie. dū́mai, s.-kr. štokavų dȉm vs. s. i. dhūmá-, gr. θῡμός.
Šaltinis:
Olander 2009, 21
Antraštė:
dū́mai
Straipsnelis:
Dalis indoeuropiečių prokalbės galūninio kirčiavimo žodžių perėjo į šakninį kirčiavimą baltų-slavų prokalbėje dėl Hirto dėsnio, pagal kurį kirtis buvęs atitrauktas į prieš jį einantį skiemenį, indoeuropiečių prokalbėje besibaigusį priebalsiniu laringalu, plg.: […] ide. *dʰuhmós : s. i. dhūmá- : prabaltų-slavų *ˈdūˀmas : lietuvių dū́mai a. p. 1 : latvių dũmi : praslavų *ˈdūmu a. p. a : bendrosios slavų *dy̋mъ a.p. a […]. Dar žr. pilnas
Šaltinis:
Olander 2009, 149–150

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas