Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
džiū́ti
Straipsnelis:
Lie. džiū́ti, džiū́stu, džiūvù : džiáuti, džiáuju šalia s. š. germ. deyja ‘mirti’ (> ang. die ‘t. p.’), s. v. a. touwen ‘t. p.’ prie ide. *dheu- ‘mirti’. Sl. *daviti ‘spausti; dusinti’, pietų slavų ‘skandinti’ : slov. dáviti ‘dusinti, smaugti’, s. le. davić ‘dusinti’, s. r. ДАВИТИ, ДАВЛЮ ‘t. p.’, r. дави́ть, давлю́, дáвишь ‘spausti, sunkti; dusinti, smaugti’ ir jų atliepiniai: go. af-dauidai nom. pl. ‘išsekę’, av. dvaidī 1 du. praes. med. ‘[le.] uciskamy, dręczymy’ ir kt. tęsia ide. *dhāu- ‘smaugti, spausti’. Jų šaknies vokalizmas ir semantika nurodo, jog pirminė forma buvo kauzatyvas iš ide. *dheu- ‘mirti’.
Šaltinis:
SłPr II, 364
Antraštė:
džiū́ti
Straipsnelis:
žr. deivoti
Šaltinis:
Urbutis 1972c, 130

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas