Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
džiauti
.
Rezultatai
Antraštė:
džiáuti
Reikšmė:
bėgti, greitai eiti
Straipsnelis:
[Semema ‘džiūti’ (jos tranzityvinis opozitas yra ‘kabinti, dėti, kad džiūtų’) gali remtis ‘išbėgti, ištekėti, išsekti (apie skysčius, sultis)’ :] lie.
džiū́ti
,
džiáuti
, la.
žût
‘džiovinti’,
žaût
‘džiovinti, iškabinėti džiovinti’ : lie.
džiáuti
‘bėgti, greitai eiti’, la.
žautiês
‘bėgti’,
žaut
‘laistyti, lieti, smarkiai lyti’, s. i.
dhavate
‘jis bėga, teka’, gr.
θέιο
‘bėgu’.
Šaltinis:
Karaliūnas 1971a
, 18
Antraštė:
džiáuti
Reikšmė:
bėgti, greitai eiti, smarkiai ką daryti
Straipsnelis:
La.
žaugâtiês
‘[la.] bez apduoma kāpt, iet’,
žauga
‘[la.] tāds, kas iet tur, kur aizliegts’ pamate slypi la.
žautiês
,
žaunuôs
,
žāvuôs
‘kopti, lipti; [vok.] klettern, hoch steigen’. La.
žautiês
lietuvių kalboje atliepia
džiáuti
,
džiáuna
,
džióvė
‘bėgti, greitai eiti, smarkiai ką daryti’. La.
žautiês
, lie.
džiáuti
giminaičiai yra: s. i.
dhavate
‘bėga, teka’, gr.
θὲω
‘bėgu’,
θοóς
‘greitas’ (ide. *
dheu-
> *
djāu-
‘bėgti, riedėti; [vok.] laufen, rinnen’. Baltų šaknis *
dēu-
> *
djāu-
‘bėgti, greitai eiti, tekėti’ išplėsta formantu
g
. La. kalboje šį formantą turi ir leksemos, reiškiančios ‘džiūti’ [13...14]. Lie.
džiaũgtis
turi šaknyje trumpą diftongą
au
(<
eu
), o
džiáuti
,
žaũt
rodo buvus ilgąjį diftongą
ēu
.
Šaltinis:
Karaliūnas 1972
, 12–14
Antraštė:
džiáuti
Straipsnelis:
žr.
deivoti
Šaltinis:
Urbutis 1972c
, 130
Antraštė:
džiáuti
Reikšmė:
kirsti, smogti
Straipsnelis:
[Recenzuojamas T. Sciaškovič
Šaltinis:
Grinaveckienė 1973
, 221
Antraštė:
džiáuti
Reikšmė:
kirsti, smogti
Straipsnelis:
Lie.
au
baltarusių šnektose yra davęs ir atliepą
у
, pvz., br.
джу́кла
‘botagas’ neabejotinai sietinas su lie.
džiáuti
‘kirsti, smogti’.
Šaltinis:
Grinaveckienė, Mackevič 1989
, 77–78
Antraštė:
džiáuti
Straipsnelis:
[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *
˚eu
-, *
˚eHu
-, *
˚euH
-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio
i̯e
/
o
-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Bl.-sl. pardigma prezensas
˚ā̆u̯-(i̯)e/o
-: aoristas-bendratis
˚ū
-/
˚uu̯
- tikėtina, tačiau negali būti rekonstruojama vidiniais pavyzdžiais: lie.
džiáuti
,
džiáuja
,
džióvė
, la.
žaût
,
žaûju
,
žâvu
(
ē
) ‘t. p.’, žr. Fraenkel LEW, 117. Smoczyński (2003, 57ff.) lie.
džiáuti
siejimas su sl. *
dűti
, *
dy̋ti
‘pūsti, dvelkti’ kiek abejotinas semantiškai. ?Ide. *
dʰeuH
- ‘greitai judėti; kratyti(s), krėsti’ (LIV, 149f.): s. i. prez.
dhūnóti
‘kratyti(s), krėsti’,
dhā́vati
‘trinti(s); plauti(s), prausti(s)’,
dhū̆vati
‘(nu)mesti’ (plg. Gotō 1987, 185ff., Hill 2007, 183ff.); gr.
θῡ́ω
,
θῡ́νω
‘skubėti, skubinti; niršti’; s. norv.
dýja
‘kratyti(s), krėsti; mesti, (pa)mėtyti’.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011b
, 209
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas