Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dauba.

Rezultatai

Antraštė:: daubà
Straipsnelis:: Toch. A top, B taupe ‘šachta’ su B nom. pl. taupi. Šis žodis priklauso ide. *dheub- ir t. t. ‘gilus, tuščiaviduris’ su go. diups, s. isl. djūpr, s. v. a. tiuf, tiof ir t. t. ‘gilus’, lie. dubùs, daubà, duobė̃ ir t. t., plg. Krause, Göttingische Gelehrte Anzeigen 1958, CCXII, 54 ir Krause, Wolfgang, Thomas, Werner, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 57, kur pateikta toch. formų rekonstrukcija *dhoubē, aišku, yra tiksli A top(-), B taup- dalims, bet negali būti taikoma žodžio galui. Iš tiesų, kadangi toch. žodis yra vyriškos giminės, tai *-ē (f.) negalima. Toch. žodį reikia kildinti iš *dhoubo-s (nom. sg.), kuris susijęs su veiksmažodžiu *dheub- ‘duobti, kasti’ (plg. lie. dúobti. Dėl šio toch. tematinio (plg. gr. λέγω : λόγος) tipo, plg. Van Windeckens, Orbis 1970, XIX, 440t. Plg. nom. pl. B taupi < ide. *dhouboi. [507] Taip pat žr. A tpär, B tapre ‘aukštas’ ir A tsopats ‘didelis’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 507–508

Antraštė:: daubà
Straipsnelis:: Lie. daubà – artimiausias baltiškasis atliepinys, tačiau su skardžiuoju determinantu, šalia sl. *dupa, *dupъ ‘įdubimas, įduba; drėvė; duobė, ola; urvas, lizdas’: slov. dúpa ‘įduba (žemėje), urvas, ola, duobė’, le. dupa ‘užpakalis, pasturgalis’, r. dial. дýпа ‘t. p.’. Ide. artimų atliepinių trūkumas. Ima pradžią nuo ide. *dheu-p- : *dheu-b- ‘gilus’, pradžioje (sukonkretintas) nomen actionis > nomen acti. Plg. dar la. dúobe ‘duobė; įdubimas; upės giluma, duobė’, pr. pa-daubis ‘žemuma, slėnis’, go. diups, vok. tief ‘gilus’ < *dheu-bo- : daupjan ‘krikštyti’ < *‘panerti, nugramzdinti’. Skardaus determinanto b žymės užfiksuotos ir slavų kalbose: le. psn. nuo XVII a. dub, dubʼ : dziub, dziub’ m. ‘drevė’, gal dar s.-kr. dub ‘skylė, duobė’, ‘toks avilys, padarytas iš išskaptuoto kelmo’, dùbe ‘lovio, geldos pavidalo ertmė, skylė’, r. dial. дуб ‘primityvus indas, skirtas augaliniams riebalams spausti’. Germanų kalbose užfiksuota ir su skardžiu, ir su dusliu determinantu: v. v. a. tobel ‘siauras, mažas slėnis’, vok. Tobel ‘miško dauba’, ags. dūfan ‘grimzti’.
Šaltinis:: SłPr V, 95–96

Antraštė:: daubà
Straipsnelis:: Pr. dambo ‘žemuma’ kildinama iš *daubo, kuri siejasi su vietovardžiais: Dauben, Duben, Dowen ir kt., taip pat su lie. daubà, dauburỹs, daũbti, la. daũba, daube; lie. dùbti, dúobti, la. dubt, duôbjš ir pan. – iš ide. *dheub- / *dhoub-: go. diups ‘gilus’; čia priskiriama ir ide. *budhno- (plg. s. i. *budhná-, lo. fundus, s. v. a. bodan, s. isl. botu, air. bond ir kt.).
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 294–295

Antraštė:: daubà
Straipsnelis:: Kaip rodo apofoninis trumpumas, šaknies lie. daũb-ą (vns. gal. iš lie. daub-à) ir lie. dùb-ti = la. dub-t (= lie. dùg-nas < *dub-nas = s. sl. dъ-no < *dub-no), lie. monoftongas -uõ- = la. -ùo duotuose lie. d-uõ-b-ę = la. d-ùo-b-e turi kilti iš ne iš pirminio ilgojo u-diftongo, bet iš trumpojo u-diftongo bl. *-oũ-, plg. lie. d-aũ-bą.
Šaltinis:: Мажюлис 1967, 31

Antraštė:: daubà
Reikšmė:: nedidelis gilesnis žemės įdubimas
Straipsnelis:: Vakarų baltų gyventose žemėse yra išlikę nemaža sudūviškos ar prūsiškos kilmės leksikos. Galbūt vakarų baltų veldiniu reikėtų laikyti pietinėse lie. tarmėse paplitusį daubà (pr. daubo, padaubis).
Šaltinis:: Vidugiris 1996, 36