Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dubus.

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

žr. dauba

Šaltinis:

Windekens 1976, 507–508

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

žr. dubti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 356–359

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

Toch. A top, B taupe ‘šachta’ su B nom. pl. taupi. Šis žodis priklauso ide. *dheub- ir t. t. ‘gilus, tuščiaviduris’ su go. diups, s. isl. djūpr, s. v. a. tiuf, tiof ir t. t. ‘gilus’, lie. dubùs, daubà, duobė̃ ir t. t., plg. Krause, GGA 1958, CCXII, 54 ir Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 57, kur pateikta toch. formų rekonstrukcija *dhoubē aišku yra tiksli A top(-), B taup- dalims, bet negali būti taikoma žodžio galui. Iš tiesų, toch. žodis yra vyr. giminės, todėl *-ē (mot. g.) negalima. Toch. žodį reikia kildinti iš *dhoubo-s (nom. sg.), kuris susijęs su veiksmažodžiu *dheub- ‘duobti, kasti’ (plg. lie. dúobti). Dėl šio toch. tematinio (plg. gr. λέγω : λόγος) tipo, plg. Van Windeckens, Orbis 1970, XIX, 440 t. Plg. nom. pl. B taupi < ide. *dhouboi. [507] Taip pat žr. A tpär, B tapre ‘aukštas’ ir A tsopats ‘didelis’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 507–508

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

Ide. k. nemaža žodžių, reiškiančių ‘dubus’, yra ide. veldiniai (ide. *k̑eu- vediniai), kitų etimologijų šaltiniai labai įvairūs. Lie. dubus, la. duobs, giminiški go. diups ‘gilus’, s. ang. dēop ‘t. p.’, air. domain ‘t. p.’, visi < ide. *dheub-, aptinkamos žodžiuose, reiškiančiuose ‘gilus’, ‘dugnas’ ir ‘duobė’.

Šaltinis:

Buck 1949, 891, 895

Antraštė:

dubùs

Reikšmė:

gilus, įdubęs

Straipsnelis:

Zubatý [...] mãno, kad s. č. posakis nádbie reiškęs ‘telo v páse, Hüftengegend’ ir rekonstruoja pastarojo pagrindinę formą *na dъbě (iš *dъbъ, *dъbo), *na dъbu ar *na dъbi. Zubatý dъbъ, dъbo ir kt. gretina su lie. dubùs. Taigi šis s. č. posakis turi artimą semantinį atitikmenį baltų kalbose (šaknis dub-, dūb-). Įdomu, kad lie. dubenė̃lis reiškia ‘Hüfte’ dėl to plg. lie. dūblỹs, dū̃bliai.

Šaltinis:

Фальк 1958, 273

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

Alb. d- iš ide. *dh-, buvusio prieš pirminį balsį: det ‘jūra’ (pl. gegų datna-t, toskų detra-t), dejt, dejët ‘jūra’ < *dheubeto-, lie. dubùs.

Šaltinis:

Cimochowski 1950, 240

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

Alb. dēt m. Iš visų šiam žodžiui pasiūlytų etimologijų reikia palikti vienintelį lyginimą su go. diups, vok. tief ‘gilus’, lie. dubùs. Šį lyginimą pateikė N. Joklis. Šio lyginimo naudai kalba formos det ilgas e, kuris kilęs iš kontrakcijos, ir ne tik reikšmė Profundum Dēt (Blanchus), bet ir Reinhold pateiktas Graikijos albanų prej së dettit ‘iš gilumos’.

Šaltinis:

Çabej 1961b, 50–51, 72

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

Toch. A tpär, B tapre ‘aukštas’ su formomis: A acc. sg. m. täpräṃ, acc. pl. m. täpres; B nom. pl. m. täpreñ, du. tparyane, abstr. vedinys A täprone, B täprauñe ‘aukštumas, aukštis’. Šis būdvardis priklauso ide. *dheub- ir t. t. ‘gilus, tuščiaviduris’ su go. diups, s. isl. djūpr, s. v. a. tiuf, tiof ir t. t. ‘gilus’, lie. dubùs ir t. t. bei taip pat toch. A top, B taupe ‘šachta’, plg. Krause, GGA 1958, CCXII, 54 ir Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 52 t., 59 ir 67, kur pateikta toch. formų (dėl reikšmės visiškai pagrįstai nurodomas toks posakis kaip lo. mare altum), aš sakyčiau *dhubro-s, nom. sg. m., (žr. taip pat, pvz., ilirų δύβρις ‘jūra’) turi būti truputį pakeista. Iš tikrųjų vėliau atvirajame skiemenyje *u turėjo išnykti ir reikia kildinti iš *dhubₑro-s (teoriškai *dhubero-s taip pat yra galima), iš kur A tpär (žodžio galas visai išnyko); B dialekte senasis B *tpäre (žodžio galo *-o-s pakeistas forma -e) pavirto į *tpre (nekirčiuotas ä atvirame skiemenyje iškrito), iš kurios *täpre (konsonantinėje grupėje ä atsirado antriniu būdu) ir su kirčiuotu ä – į tapre. Be to, žr. tą pačią A formų täpraṃ, täpres (su balsiu po -r-) fonetinę raidą. Reikia atmesti Duschesne-Guillemin, BSL 1941, XLI 2, 163 pasiūlytą aiškinimą iš ide. *dheb- ‘storas, stambus’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 509

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

Pr. *dub- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Dubekart, Dobekarten, Dobekarthin. Siejama su lie. dubùs, daubà ir pan.; žr. *daub-.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 385–386

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

[Kalbos ekonomijos sumetimais ilgieji alb. balsiai gali atsirasti pačioje alb. kalboje tarsi savotiška kompensacija, iškritus gretimiesiems, dažniausiai tolimesniems skiemenims, dėl dinaminio kirčio sukeliamos atskirų garsų fuzijos ar tuo labiau dėl tos pačios priežasties kylančios diftongų, panašių ar nepanašių balsių kontrakcijos:] Alb. dēt ‘jūra’ < *deub-eto- : lie. dubùs ‘gilus, tief’; dēt yra sudaiktavardėjęs adj., plg. dēt ‘profundum’ iš Franciscus Blanchus (Dictionarium latino-empiroticum I 635), prej së dettit ‘iš gilumos, gelmės’ (Reinhold, Noctes pelasgicae, Glossar 55).

Šaltinis:

Çabej 1972, 134

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

žr. dugnas

Šaltinis:

Трубачев 1970 (1972), 10–12

Antraštė:

dubus

Straipsnelis:

žr. dugnas

Šaltinis:

Buck 1949, 856

Antraštė:

dubùs

Reikšmė:

gilus, sukritęs vidun

Straipsnelis:

žr. dumbas

Šaltinis:

Фальк 1958, 265–267

Antraštė:

dubus

Straipsnelis:

gilus, įdubęs

Šaltinis:

Buck 1949, 21

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Winterio dėsnis vyko tik uždaruosiuose skiemenyse, plg. tariamą išimtį lie. dubùs ‘deep’ (taip pat plg. go. diups).

Šaltinis:

Matasović 2005, 155

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms]. Lie. dubùs ‘deep’, dum̃blas ‘slit’, dùbti, dum̃ba, dùbo ‘grow/become hollow/sunken’ kilo iš šaknies *dheub- ‘deep’ ir, atrodo, prieštarauja Winterio dėsniui (plg. la. duôbjš ‘gilus’, dúobti, dúobia ‘to hollow out’, dúoba ‘hollow of a tree’, kur veikė Winterio dėsnis). Pagal Dybo (2002), circumfleksinė priegaidė atsirado iš intarpinio nosinio prezenso.

Šaltinis:

Young 2008a, 207–208

Antraštė:

dubùs

Straipsnelis:

Fakultatyvinė šaknies nazalizacija yra būdinga „šiaurės europiečių“ substrato žodžiams germanų, baltų ir slavų kalbose; pvz., lie. dubùs ‘deep’ – dum̃blas ‘marsh’.

Šaltinis:

Boutkan 2004, 248

Antraštė:

dubùs

Reikšmė:

deep

Straipsnelis:

Knygoje aptariamos pragermanų n kamieno leksemos, iš kitų kamienų žodžių išsiskiriančios vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Šaknies varinatai *dūb- (s. isl. dúfa ‘to immerse’), *dubb- (norv. dial. dubba ‘to stoop’, vid. olandų dubben ‘immerse’), *dūp- (olandų duipen ‘to hang one’s head’) ir *dupp- (norv. dial. duppa ‘to nod’) gali būti paaiškinti garsų dėsniais ir analogija. Turint omenyje stipriojo veiksmažodžio *dūban- ir iteratyvo *duppōþi, *dubunanþi < *dʰubʰ-néh₂-ti, *dʰubʰ-nh₂-énti, giminiško lie. dubùs ‘deep’ < *dʰubʰ-u-, opoziciją, galime paaiškinti visus šaknies variantus. Iteratyvas virto į: 1. *duppōþi, *dupunanþi ir 2. *dubbōþi, *dubunanþi, taip duodamas pradžią norv. duppa, dubba, vid. olandų dubben etc. Olandų duipen konsonantizmas su galo *p vietoj *b yra kilęs iš iteratyvo geminatos: arba stiprusis veiksmažodis *dūban- „prisitraukė“ geminatą iš *duppōn- (tokia kontaminacija buvo dažna ir įprasta), arba *duppōn- pats tapo šio pokyčio pagrindu.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 128

Antraštė:

dubùs

Reikšmė:

deep

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariama priebalsių gradacija germanų iteratyviniuose veiksmažodžiuose. Šaknies varijavimo pavyzdys: germ. *duppōþi (3 sg.), dubunanþi (3 pl.): norv. duppe : dubbe ‘to bob, nod’, vid. olandų dobben ‘to dunk, drown’ < *duppōþi < *dʰubʰ-n(é)h₂- (plg.lie. dubùs ‘deep’ < *dʰubʰ-u-).

Šaltinis:

Kroonen 2012b, 271