Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dešinas
Straipsnelis:
Būdvardžio ‘dešinas’ istorija ide. k. rodo, kad šios reikšmės būdvardžiai anksčiau buvo vartoti tik kalbant apie rankas. Didžioji šios reikšmės žodžių dalis priklauso veldinių (kurie atspindi ide. žodį, reiškiantį ‘dešinė ranka’, tačiau šaknis neturi tolesnio semantinio aiškinimo) grupei. Kiti šios reikšmės žodžiai gali būti susiję su sąvoka ‘teisingas’, ‘teisus’, ‘tiesus’, ‘geras’ ir t. t. Lie. dešinas, s. sl. desnŭ, s.-kr. desni (r. desnoj ‘teisus’, desnica ‘dešinė ranka’ iš s. sl.), skr. dakṣina-, av. dašina-, gr. δεξιός, lo. dexter, s. air. dess, go. taihswa, s. v. a. zeso ir t. t. visi < ide. *dek̑s(i)-, su įv. priesagomis.
Šaltinis:
Buck 1949, 865
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Gr. δεξιός ‘kuris yra dešinėje’ [263]. Žodžiai, nusakantys dešinę pusę, rodo didelę ide. kalbų vienybę. Atstatoma *δεξιϝος (Wackernagel, Vermischte Beiträge, 11), plg. galų Dexiva dea. Šiandien hipotezę patvirtina Mikėnų antroponimas dekisiwo = Δεξιϝός. Pastarasis su ϝ taip pat paliudytas pampilų tarmėje (O. Masson, Gotta 1960, XXXIX, 111 t.). Keltai ir germanai turi formas su -wo- be i: s. air. dess, go. taihswa ir t. t. iš *deks-wo-. Gr. δεξιτερός su ta pačia priesaga atliepia lo. dexter. Indoiranėnų ir baltų-slavų su n: skr. dakṣiṇá-, lie. dẽšinas ir t. t. Šie žodžiai siejami su δέχομαι (δέκομαι) ir t. t. Nors ši hipotezė ir nėra tiksliai įrodoma, bet yra galima, plg. Retard, Festschrift Debrunner, 361–362.
Šaltinis:
Chantraine DEG I, 263–264
Antraštė:
dẽšinas
Reikšmė:
der rechte
Straipsnelis:
[Pateikiame pavyzdžius, rodančius, kad kai kada slavų kalbose išlieka visos darybos grandys, o baltų kalbose atskirų dalių pasigendama:] Prasl. *desiti (s. sl. десити ‘εὑρισκειν, rasti, sutikti, pataikyti’, tik piet. sl.), toliau giminiškas su gr. δέκομαι ‘aufnehmen, empfangen; priimti, gauti’, lo. decet ‘privalu, dera’, s. i. dákṣati ‘teikti pasitenkinimą’, baltų kalbose neturi atitikmenų, nors ir slavų, ir baltų kalbos pripažįsta dar ide. laikus siekiančius vedinius – prasl. *desnъ (s. sl. деснъ, s.-kr. dȅsan ‘der rechte’, slov. désen), plg. toliau lie. dẽšinas ‘t. p.’, s. i. dákṣina-.
Šaltinis:
Trubačev 1979, 149
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Bendrų baltams – pietiniams slavams leksinių elementų daug. Iličiaus-Svityčiaus sąraše jų yra keletas dešimčių. S. sl. ДЕСЬНЪ, bulg. десен, s.-kr. дȅсан (дȅсни), slov. dę́sən siejama su lie. dẽšinas.
Šaltinis:
Бернштейн 1961, 74
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. dẽšinas tiksliai atitinka s. i. dákṣina-, av. dašina- ≤ *des-ino-, tačiau s. sl. desnъ turi priesagą -no-. Plg. gr. δεξιός, δεξιτερός, lo. dexter.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 234
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Autorius, analizuodamas praslavų leksiką, nurodo sinonimiškas poras ir jų baltiškus ar itališkus atitikmenis [8–9]. Prasl. desnъ ‘dešinysis’ rekonstruojamas s. sl. деснъ, bulg. десен, maked. десен, s.-kr. дȅсан, slov. désən pagrindu. Jis yra senas ide. žodis (plg. lie. dẽšinas, s. i. dákṣinaḥ, s. iran. dašina-, gr. δεξιός, lo. dexter, go. taihsva ir t. t.). Tuo tarpu prasl. pravъ toks nėra ir gali būti patekęs iš kitų kalbų.
Šaltinis:
Мартынов 1978, 15
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
Jaunesnis nei ide. palatalinių priebalsių satemizacija [žr. akmuo] bl.-sl. ir iranėnų santykių šaltinis yra skitų ir sarmatų apsigyvenimas pietų Rusijoje. Iš šio laikotarpio kildintini šie iranizmai: ide. *deiu̯o- (lie. dar diẽvas) pakeitimas sl. bogŭ kaip ir. baga-; sl., bet ne lie., įvardis ovŭ kaip ir. ava-; baltų kalbose nesantis prielinksnis radi kaip persų radiy; kelintinis skaitvardis prŭvŭ kaip av. paourva-, bet kitoks nei lie. pìrmas ir kt.; kad kartais naujieji skoliniai galėjo pereiti ir toliau į šiaurę, rodo tokie atvejai: lie. dẽšinas kaip sl. desinŭ, av. dašina-; arba monoftongizacija ai > ě, kuri, prasidėjusi pas skitus (plg. Jacobsohn, KZ LIV, 254tt.), toliau plėtojosi slavų kalbose ir paliko keletą pėdsakų baltų kalbose, pvz., víenas iš *oinos.
Šaltinis:
Pisani 1969, 138
Antraštė:
dẽšinas
Reikšmė:
geschickt; geeignet; rechts befindlich
Straipsnelis:
Ide. kalbose paliudyta daug būdvardžių, reiškiančių ‘rechts befindlich’ arba ‘geschickt, tüchtig’, turinčių bendrą pamatą *dek̑s-, tačiau besiskiriančių savo kamienais: *dek̑so-: vedų dákṣa-, s. alb. djathë; *dek̑su̯o-: go. taihswa, galbūt keltib. Dessuaeona (moteriškas asmenvardis); *dek̑siu̯o-: gr. δεξιός, galų Dex(s)iua (deivės vardas), Dexiuates (genties pavadinimas); *dek̑sno-: s. sl. desnŭ; *dek̑sino-: vedų dákṣiṇa-, jaun. Av. dašina-, lie. dẽšinas ‘geschickt; geeignet; rechts befindlich’; *dek̑sitero-: gr. δεξιτερός, lo. dexter, umbrų acc. sg. f. destram ir kt. […] Krinta į akis ne tik priesagų įvairovė, bet ir tai, kad atrodo čia buvus du skirtingus pamatus (bazes): *dek̑s- ir *dek̑si-. Senesnėje literatūroje daugiausia remtasi iš *dek̑si- padarytomis formomis, nes jos geriau paliudytos. Be to, *dek̑si- interpretuotas kaip prieveiksmis, iš kurio padaryti prieš tai minėti būdvardžiai (Porzig 1954; Brugmann 1906). Savo ruožtu forma *dek̑si- Perssono (1893) laikoma sustabarėjusio s kamieno *dék̑-os (plg. lo. decus, decoris) lokatyvu reikšme ‘an der rechten (Seite)’. Tačiau jau Spechtas (1935) parodė, kad *dek̑si- negali būti bevardės giminės s kamieno lokatyvas, nes būtų laukiamas *dek̑ési ar **dk̑ési (proterokinetinė klasė). Be to, yra ir semantinių kliūčių: bevardės giminės s kamienas *dék̑-os yra iš tranzityvinės šaknies *dek̑- ‘nehmen, aufnehmen, annehmen’ padarytas Nomen rei actae, iš kurio nėra tiesioginio kelio į prieveiksmiškai vartojamą lokatyvą ‘auf der rechten Seite’. Šiuos sunkumus išsprendžia Tichy (1976), suponuojanti ne bevardės giminės s kamieną **dek̑-ōs f. ‘rechte Hand’ ← ‘Nehmende […]’ (amfikinetinė klasė). Šiuos teiginius patikslina Hintze (2000) ir teigia, kad iš to paties kamieno padaryti ir antriniai būdvardžiai *dek̑sno- resp. *dek̑su̯o-, o formos *dek̑sino- resp. *deks̑iu̯o- traktuotinos kaip predikatiškai vartojamo *dek̑sí- ir atributiškai vartojamų *dek̑sno- resp. *dek̑su̯o- kontaminacija. Tačiau pastebėtina, kad nors s kamieno Nomina agentis ir yra, visi jie padaryti iš intranzityvinių šaknų, o *dek- yra aiškiai tranzityvinė. […] Todėl geriau pradine forma vis dėl to laikyti neabejotinai rekonstruojamą bevardės giminės s kamieną *dék̑-os, o formos be i (*dek̑-s-o-, *dek̑-s-u̯o-, *dek̑-s-no-) interpretuotinos kaip posesyviniai būdvardžiai. Pamatinio žodžio reikšmė buvusi ‘das Annehmen, das Akzeptieren’, o būdvardžių ‘mit Akzeptanz versehen’ → ‘annehmbar, brauchbar, tüchtig’. Reikšmė ‘rechts befindlich’ tokiu atveju laikytina antrine. Ypatingą reikšmę jos atsiradimui turėjęs dešinės rankos vadinimas ‘tinkama’ dėl jos dažnesnio naudojimo ir funkcinio abiejų rankų skyrimo į valgymo bei išmatų valymo rankas. […] Dėl antonimų *sk̑ah₂iu̯o- ir *lah₂iu̯o- įtakos *dek̑su̯o- perdarytas į *dek̑siu̯o-, o pakeitus priesagą atsirado ir *dek̑sitero-. Tuo tarpu *dek̑sno- pagal medžiagas reiškiančių būdvardžių su *-ino- pavyzdį įgijo variantą *dek̑sino-.
Šaltinis:
Stüber 2006
Antraštė:
dẽšinas
Straipsnelis:
žr. ieškoti
Šaltinis:
Smoczyński 2006, 345
Antraštė:
dẽšinas
Reikšmė:
dešinys
Straipsnelis:
Su priesagomis *-no-, *-to- kadaise irgi buvo daromi ne tik veiksmažodiniai veiksmo ir rezultato ypatybių, bet ir vardažodiniai atributinių ypatybių būdvardžiai. Antai lie. dẽšinas (-a) ‘dešinys’, turintis atitikmenų slavų, indoiranėnų kalbose (plg. sl. *desnъ, s. i. dákṣiṇa-, av. dašina-), gali būti padarytas iš prieveiksmio *dek’si- ‘dešinėn’ (Brugmann 1906, 164, 202, 271; Trautmann 1923, 53–54; Skardžius 1943, 216; ĖSRJa I, 506–507; Porzig 1954, 166; IEW 190–191; Frenkelis 1969, 98; IJa 417, 783). Be to, la. pȩ́rns, atitinkantis lietuvių prieveiksmį pérnai bei germanų būdvardį *fernaz ‘pernykštis’, padarytas iš preverbo *per (Brugmann 1906, 270; Schulze 1966, 536tt.; Skardžius 1943, 216; LEW 190–191; Meid 1967, 108; Bammesberger 1990, 246). Pastarasis, manoma, galįs būti kilęs iš vardažodžio, plg. het. pir- ‘namas’ (Ivanov 1965, 202tt.; Willi 1999, 94tt.).
Šaltinis:
Ambrazas 2005, 13

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas