Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
debesìs
Reikšmė:
Wolke
Straipsnelis:
Lie. debesis, la. debess ‘dangus’ turi pradžios d-, kilusį iš *n- (plg. s. sl nebo, gr. νέφος ‘debesis’). Virtimas *n- > d- čia dar nėra aiškus, tačiau neverta kartoti seną neįrodomą teiginį, kad čia galėjusi būti kontaminacija su gr. δνόφος ‘tamsa’ tipo žodžiu. Be to, plg. kyliaraščio het. nepiš ‘dangus’ : hieroglifų het. tapaš ‘t. p.’, gr. ὄνομα ‘vardas’ : hieroglifų het. adamai || azamai ‘t. p.’ (Šių analogiškų baltams hetitų faktų E. Fraenkelis nepateikia).
Šaltinis:
Mažiulis 1961, 246
Antraštė:
debesìs
Reikšmė:
susitelkę vandens garai ore, Wolke
Straipsnelis:
Lie. debesìs, -iẽs f. ‘susitelkę vandens garai ore, Wolke’ ir pastarąją atitinkančią la. lytį debess, -s f., debesis ‘Wolke’ (psn., žr. ME I, 449t.) palyginę su s. i. nábhas- neutr. ‘rūkas, migla, garai, smalkės, dangus’, av. nabah – pl. neutr. ‘atmosfera, oro erdvė, dangus’, s. bažn. sl. nebo, -ese neutr. ‘dangus’, gr. néphos, -ous neutr. ‘debesis’, het. ne-pi-iš ‘dangus’ [19] matome bl. leksemas žodžio pradžioje turint priebalsį d-. Šitą skirtumą E. Fraenkelis (LEW 85), J. Endzelynas (ME I, 450) aiškina neįtikėtina artimos reikšmės žodžio įtaka (iš kur ir gr. žodžio dnóphos ‘tamsa, tamsybė’ priebalsis d-). Veikiau čia reikėtų įžvelgti kontaminaciją su lie. dangùs, pr. dangus ‘matoma, skliautų pavidalo žemę supanti erdvė’ (taip – Pokorny IEW, 315 ir, abejodamas, Vasmer REW II, 205). Semantinis ryšys ‘debesis’ : ‘dangus’ yra akivaizdus (plg. Buck, 1949, 65t.), pvz., la. debesis ‘dangus’, kuris formaliai yra la. debess ‘dangus’ pl. Kaip nuoroda apie senąjį lie. debesys *‘dangus’ gali eiti debesys pl. f. ‘gomurys, Gaumen’ (Gaigalaitis, Die Wolfenbütteler Postille, 164; plg. LKŽ II, 350). Kebloka paaiškinti kodėl vyko kontaminacija, nors atsargiai galima manyti apie dviejų homonimų *nebes- ‘dangus’ ir hipotetinio lie. nẽbesis prolytės ‘negražiai nuaugęs, menkai suręstas žmogus’ ir taip pat, anot LKŽ VIII 630t., ‘silpnas, liguistas (žvėris, paukštis)’ konkurenciją.
Šaltinis:
Lanszweert 1984, 19–20
Antraštė:
debesìs
Reikšmė:
Wolke
Straipsnelis:
Luvių tappaša- ‘dangus’ (nom. tap-pa-aš-ša, tap-peš-ša, tap-ap-pa-aš-ša; abl. (?) tap-pa-ša-it, išplėstas – anti-tap-pa-ša-an-ti-iš), kartu su hieroglifų tapas(a), yra identiškas su het. nepiš ‘t. p.’ (gen. nepišaš = /neBesas/, dat.-loc. nepiši, nepiša (=/neBesi/, /neBesa/), abl. nepišaz(a) (=/neBesats/); toliau šis identiškas su ide. *nébhes- (nom.-acc. sg. *nébhos), kurį tęsia s. i. nábhas ‘migla, rūkas, dangus’, av. nabah- ‘oro erdvė, dangus’, gr. νέφος ‘debesys, migla’, s. bulg. nebo ‘dangus’, lie. debesìs ‘Wolke’. Hetitų žodyje rašomas intervokalinis -s- žodžio fleksijoje (dėl luvių žodžio -pp- žr. kitur).
Šaltinis:
Čop 1970, 90
Antraštė:
debesìs
Reikšmė:
Wolke
Straipsnelis:
Lie. debesìs ir la. debesis (senieji -es- kamienai) susiję su ide. žodžiais, reiškiančiais ‘dangus’ (s. sl. nebo, nebese, het. nepiiš, av. nabah- pl.) ir ‘debesis’ arba ‘rūkas’ (gr. νέφος, νεφέλη, s. i. nábhas-). Baltiški žodžiai rodo antrinį n-d- pakitimą.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 214
Antraštė:
debesis
Straipsnelis:
žr. namas
Šaltinis:
Hamp 1980, 44
Antraštė:
debesìs
Straipsnelis:
[Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. Asimiliacija:] Lie. debesìs ‘Wolke’, la. debess < ide. *nebʰes-.
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008, 408
Antraštė:
debesìs
Straipsnelis:
Kartais obstruentiniai sprogstamieji kaitaliojasi su neobstruentiniais priebalsiais, t.y. nosiniais arba sklandžiaisiais: keletas sporadinių ide. ‘skardžiųjų’ ir šių garsų kaitų pvz., *d ~ *n: luvių tappas- / tipas-, lie. debesìs ~ het. nepis-, sl. *nebes-.
Šaltinis:
Kümmel 2012, 304

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas