Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: deivė, slizas, burelė, bliuzė, vystė, binkaulis, stiepinti, stiepintis.

Antraštė:

deivė̃

Reikšmė:

šmėkla, vaiduoklis

Straipsnelis:

žr. dievas

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 196

Antraštė:

deivė

Reikšmė:

Feen; Göttin, Hexe, Gespenst; dideli, buvę garbinami akmenys

Straipsnelis:

[Šiame darbe medžiaga iranėnų -slavų mitologinės leksikos atitikmenims tirti papildoma pietų slavų kalbų faktais, todėl galime iš naujo įvertinti kai kuriuos rezultatus bei juos tikslinti ir papildyti:] Su *divъ ‘dievas, dangus’, prasiskverbusiu dėl iranėnų įtakos, taip pat siejasi bulg. ди́ва ‘miško fėja, Waldfee’, самоди́ва ‘t. p.’. Pastarąsias bulg. leksemas O. N. Trubačiovas kildina iš skitų lyties *ásma-daiva- ‘himmlischer Geist’, kuri per protobulgarus esą patekusi į bulgarų kalbą, ir tokius savo samprotavimus remia neįprasta bulgariško žodžio struktūra. Nors sandara samo+Nomen ir gana retai bepasitaikanti, bet ji pažįstama slavų kalboms, plg. bulg. от самови́ш бòга (ir kt. pvz.). Be to, ди́ва ‘Waldfee’ turi paralelių kitose slavų kalbose (s. r. Дива, r. dial. ди́вы ‘vėjo išpustytos, išgraužtos akmeninės kolonos’) bei lie. deivė̃s ‘Feen’. Lie. leksemos reikšmes ‘Göttin, Hexe, Gespenst’ pateikia žodynai, tačiau etnografiniai šios būtybės aprašai patvirtina, kad lie. deivė ir bulg. ди́ва yra tapačios. Bendresnioji lie. lyties reikšmė yra ‘dideli, buvę garbinami akmenys’ [žr.: Balys J., Lith. Mythology, in: Funk and Wagnall’s Dictionary, 1950, II, 631–634]. Pastaroji lie. deivė reikšmė patvirtina, jog prie čia aptartų žodžių priklauso ir r. dial. ди́вы (žr. a.).

Šaltinis:

Dukova 1979, 13

Antraštė:

deivė

Straipsnelis:

*deíviə (ved. devī́, gr. δῖα, lie. deivė) kildinama iš diu̯- m. arba f. ‘dangus’.

Šaltinis:

Thieme 1963, 240

Antraštė:

deivė

Reikšmė:

Göttin

Straipsnelis:

žr. dievas

Šaltinis:

Balaišis 1994, 10