Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: derkti, eita, žiurlys, klykauti, slieka, išvarpyti, klostyti, geinis, skalus, trimterti, aryba, špokas, juodas, tegu, štriumpė, gelmė, bani(n)tyti, kutikas, lakas, rūdija, tukti, spepeta, sauja, gaiminti, laskana.

Antraštė:

derkti

Straipsnelis:

žr. dergti

Šaltinis:

Меркулова 1964 (1965)a

Antraštė:

der̃kti

Reikšmė:

purvinti, teršti

Straipsnelis:

Pr. endērkts 71₁₇ ‘vergiftet’ : lie. der̃kti, darkùs ‘šlykštus, bjaurus’, la. dā̀rks² ‘margas, keršas’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 855.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 210

Antraštė:

der̃kti

Straipsnelis:

žr. tríesti

Šaltinis:

Seebold 1970, 164–165

Antraštė:

der̃kti

Straipsnelis:

Pr. erdērkts ‘nunuodytas’ iš er- ir dērkts. Su dērkts siejamas lie. der̃kti (plg. der̃ktas ‘kuris išdykęs’), darkýti, darkùs ‘netikęs’, ‘sugadintas’ ir t. t., taip pat dérgti, dargùs, dárgana ir t. t.; la. dā̀rks ‘margas’, dergtiês ‘sukti, riesti’ ir kt. Tolimesnes paraleles žr. Pokorny IEW, 251–252 (*dherə-gh- : *dher-k-). Visas er-dērkts artimiausias tokiems dariniams kaip lie. ap-der̃ktas ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 71

Antraštė:

der̃kti

Straipsnelis:

Pr. dragios ‘mielės’ ta pačia reikšme Bretkūno raštuose yra pavartotas lietuviškas atitikmuo dragės. Tačiau yra įrodyta šio žodžio prūsiška kilmė. Spėjama, kad tos pat šaknies kaip pr. dragios, r. дрожжи bei kiti giminiški žodžiai yra lie. der̃kti, darkùs, la. darks ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 363–365