Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dóbti
Reikšmė:
besti, skobti; mušti, smogti ir t. t
Straipsnelis:
žr. duobas
Šaltinis:
Karaliūnas 1970a, 243
Antraštė:
dóbti
Reikšmė:
smogti, durti, išvardyti, įveikti, nugalėti, mirtinai užplakti
Straipsnelis:
E. Fraenkelis (LEW) apie lie. dóbti ‘smogti, durti, išvardyti, įveikti, nugalėti, mirtinai užplakti’ rašo: „Galbūt balsių kaita siejasi su žodžio dubùs ‘eingesunken, vertieft, hohl’ šeima“. Lie. o, pirmiausia, kilęs iš ide. ā, ir, antra, gali atsirasti dėl analogijos šalia e, ė, a. Ide. balsių kaitos laipsnis āu šioje šaknyje neįmanomas ir lie.(-la.) atsiradęs antrinis āu negalėtų išvirsti ā (> o). Taigi šitokiam deriniui nerandu jokio pamato.
Šaltinis:
Stang 1956, 353
Antraštė:
dóbti
Straipsnelis:
Žodžių duobti, dóbti, dė̃bti vokalizmas ē yra pirminis, nors ir lie. dėbti neturi atitikmens la. kalboje. [... Plg. kitų kalbų pavyzdžius.] J. Endzelynas manė, kad lie. dóbti, la. dâbt giminiški s. ang. dab ‘tyliai mušti’, r. fryzų dafen ‘belsti’, v. ol. dabben ‘taškyti’ ir t. t., kurie turi normaliojo laipsnio vokalizmą a ir kilę iš ide. *dhā̆bh- ‘mušti, kirsti, [vok.] schlagen’ (Pokorny IEW). Šie germ. žodžiai vargu ar genetiškai giminiški su lie. dobti, nes jie yra arba skoliniai, arba onomatopėjinės kilmės. Lie. dobti, dėbti, la. dâbt galima gretinti su gr. perf. τέ-θηπα ‘aš esu apstulbęs’, τάφος ‘nuostaba’, θωπεύω ‘meilikauju, glamonėju’, nes turinio plano segmentas ‘stebinti, stulbinti, stebėtis’ yra susijęs su segmentu ‘mušti, smogti’ (plg., pvz., lie. pritreñkti ‘apstulbinti’ : treñkti ‘mušti’ ir t. t.). Stebinantis yra lie. duõbia, la. dùobju ir gr. θώπτω‘meilikauju’ tipologinis sutapimas: ir baltų, ir gr. žodžiai harmonizuoja ne tik šaknies vokalizmu ō, bet ir kamiengaliu (gr. πτpi̯); ir graikų, ir, atrodo, baltų veiksmažodžiai yra denominatyviniai. Iš gr. kalbos faktų matyti, kad pirminis morfonologinis baltų variantas yra *dēb-, genetiškai identifikuotinas su gr. -θηπ- (< *dhēbh-), kuris yra perfektinė šaknis.
Šaltinis:
Karaliūnas 1970a, 244–246

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas