Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: donis, gizelis, kinivarpas, dilčius, mauka, sėmenes, varyti, augti.

Antraštė:

donìs

Straipsnelis:

žr. duonis

Šaltinis:

SłPr II, 339–340

Antraštė:

donìs

Reikšmė:

duoklė

Straipsnelis:

Daiktavardis duonis ‘duoklė’ negali būti laikomas tiksliu le. dań ‘t. p.’ atitikmeniu. Lie. kalboje gyvas žodis tėra donìs (dõnė, donià) < br. дань. Forma duõnis yra antrinė, atsiradusi vienur gal dėl uo ir o maišymo, o kitur – dėl daiktavardžio donìs suartinimo su veiksmažodžiu dúoti.

Šaltinis:

Urbutis 1958, 218

Antraštė:

donìs

Reikšmė:

duoklė

Straipsnelis:

Lie. donìs ‘duoklė’, la. dānis ‘dovana; duoklė’ (Skardžius, Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen, 1931, 65; Fraenkel LEW, 99; Fraenkel, ZfslPh VIII, 416) paskolintas iš slavų kalbų. Sl. *danь f. ‘duoklė; dovana; tai, kas kam nors duodama’ : slov. dȃn : dȃnj f. ‘duoklė’, le. dań f. ist. ‘[le.] należność niszczana w pieniądzach lub naturę, duoklė’, s. le. XIII–XIV ‘duoklė medumi’, knyg. ‘dovana’, s. r. ДАНЬ ‘dovana’, ‘duoklė’, r. dial. дань f. ‘t. p.’ – tiesioginis vedinys iš *dati su priesaga -nь. Žr. duonis.

Šaltinis:

SłPr II, 339–340

Antraštė:

donìs, -iẽs

Reikšmė:

duoklė, mokestis

Straipsnelis:

Lie. slavizmas donìs -iẽs ‘duoklė, mokestis’ < ne tik iš br. дань, kaip rašo P. Skardžius, bet ir iš le. dań.

Šaltinis:

Urbutis 1991 (1992), 11