Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drangas.

Antraštė:

drángas, drañgas

Reikšmė:

baslys, stora kartis, šoninė vežimo kartis

Straipsnelis:

žr. dranga

Šaltinis:

Skardžius 1959, 437

Antraštė:

drañgas

Reikšmė:

baslys, šatra

Straipsnelis:

SłPr IV 267 bei ЭССЯ V 131 teigiama, jog prasl. *drǫžiti ‘įbesti, įkalti (baslį), (iš)kalti, išmušti (duobukes)’ remiasi *drǫgъ ‘baslys’, o pastaroji lytis giminiška su lie. drañgas ‘baslys, šatra’, s. isl. (s. š. germ.) drangr ‘išsikišusi uola, kalno viršūnė’, drengr ‘stora šaka, stulpas, kelmas’. Toks siejimas abejotinas, nes lie. drañgas savo daryba lie. kalboje yra visiškai izoliuotas. Be to, lie. drañgas savo fonetika atitinka le. drąg skambėjimą, todėl lie. žodis ko gero yra slavizmas. Iš pirminių sl. kalbų veiksmažodžių (šaknies balsis -ę-) pasidaromi -iti vediniai (šaknies ę → ǫ) iteratyvai, turintys atitikmenų ir baltų kalbose, plg. s. bažn. sl. blǫditi ‘suklysti, paklysti’ (: s. bažn. sl. blęsti, blędǫ ‘klysti’; plg. lie. blandýti ‘(girtam) klaidžioti’ šalia blendžiù, blęsti ‘kliedėti, neaiškiai matytis’ [ir kt. pvz.] [29]. Kadangi blǫditi ← blędǫ : lie. blandýti ← blendžiù, galime postuluoti s. bažn. sl. drǫžiti ← prasl. *dręžǫ = prabl. *drangīti ← lie. drengiù, t. y. *drǫžiti yra išnykusio praesens (plg. lie. drengiù) iteratyvas [30]. Taigi prasl. *drǫgъ ‘tai, kuo smogiama, mušama’ < drǫžiti (: dręžǫ).

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 28–30