Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: draskyti, rinšvynis, gostelka, gožinti, aplamas, pasisamdyti, skelėti, žagarai, smakronė, šišia, graukšlas, plėkštoti, kiaulė, buta, šaukola, raupyti, linginti, skabus, smalkis, stumplis, kempti, slėdės, paklėtė.

Antraštė:

draskýti

Straipsnelis:

žr. driksti

Šaltinis:

Windekens 1976, 493–494

Antraštė:

draskýti

Straipsnelis:

Toch. B *tarçk- ‘šukelė (?)’, nom. pl. forma – tarçkañ. Neįmanoma negalvoti apie lie. draskýti, drìksti, draskà ‘skiedra, žievė, plėša, drožena, [vok.] ziemlich platter Holzspan’, la. driska ‘atplėštas gabalas, skiautė, skarmalas’ ir tt. (dėl šių žodžių plg. Fraenkel LEW 101). Toch. B *tarçk- < ide. *dr̥sq- [494]. Toch. žodžio *tarçk- *-sk- pavirto į -çk- kaip -ṣk- daugelyje deminutyvų (plg., pvz., B lykaçke ‘mažas, smulkus’).

Šaltinis:

Windekens 1976, 493–494

Antraštė:

draskýti

Straipsnelis:

Lie. draskýti, la. draskât ‘t. p.’, drašķît ‘kirpti’, drašķêt ‘draskyti’ – artimi atliepiniai šalia sl. *drasati : draskati, vakarų ir pietų [sl.] ‘plėšti, gremžti, krapštyti’ : slov. drásati ‘išrišti, išardyti, perkirsti, [le.] rozpruwać’, le. dial. drasać ‘skelti, tašyti’, le. dial. draskać ‘uždegti degtukus’ – bei sl. *drasnǫti : le. drasnąć, drasnę ‘suluošinti, lengvai sužeisti’, s.-kr. dial. drȁsnuti ‘sumušti’. [210] Sl. *drasati : draskati kilęs iš *derǫ, dьrati.

Šaltinis:

SłPr IV, 209–210