Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drebus, ermas, bibykas, ėda, gerokas, kimulys, kirkinti, kadugys, angiolas, klampus, kelinios.

Antraštė:

drebùs

Reikšmė:

kuris tuoj dreba; baugus

Straipsnelis:

žr. drabus

Šaltinis:

Vanags 1994, 36

Antraštė:

drebùs

Reikšmė:

kas tuoj dreba; virpantis

Straipsnelis:

Baltų substrato paveldu laikytinas r. dial. дребь ‘raistas, pelkė’ (olonec. ir kt. šiaur. rusų tarmės), ‘pelkė, liūnas, apaugęs mišku’ (archang., pskov.), дреб ‘pelkėta, apaugusi mišku ar krūmais, vieta’ (olonec.), plg. dar veiksmažodį дребе́ть ‘vieta, apaugusi krūmynais’ (tver., СРНГ 1944, 225) ir kt. Atsižvelgiant į arealą, fonetiką bei „pelkinę“ semantiką, šaknies dreb- žodžiai rusų kalboje sietini su lie. drebėti ‘virpėti, tirtėti’, drebùs ‘kas tuoj dreba; virpantis’ (Fraenkelis nurodo tik formą drabùs ‘drebantis, virpantis’, LEW 102), la. drebêt ‘virpėti, tirtėti’ etc., pr. dirbinsnan (taisytina į dribinsnan ‘Zittern’. Būga 1958, 437; LEW 103 šiuos žodžius laiko giminiškais su r. dial. (novgorod.) дробеть ‘nedrįsti, kuklintis’, дробкой, дробной ‘nedrąsus’, kurie toliau siejami su r. дробь.

Šaltinis:

Laučiūtė 2006, 457