Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dribti, leipas, brantas, čiakšnoti, šlajos, bambėti, ergi, žverblėti, mylus, grundis, kirkti, skotertė, kadagmedis, tandus, šiltis, elkas, špūle, gagalas, dvėktis, prašiepas, kriaunos, tangùs, bugštus, padaukas, povas, liūg(n)as, jis, ji.

Rezultatai

Antraštė:: drìbti
Straipsnelis:: Lie. drìbti gretinama su sl. *drębъ ryt. ‘ištižęs, suglebęs, glebus’: r. dial. дря́бый ‘t. p.’ (Miklosich, Etymologisches Wörterbuch der slavischen Sprachen, 1886, 430, Berneker SEW I 222; ESSJ V 111–112 be to, čia prideda lie drebė́ti, jo manymu, panašų į lie.drìbti). Vasmer REW I 375 numatė, kad šie žodžiai gali būti giminiški gr. θρόμβος ‘grumstas, gniužulas’ (tačiau plg. Frisk GEW I 685–686).
Šaltinis:: SłPr IV, 221

Antraštė:: drìbti
Straipsnelis:: [Čia pateikiamas ne ištisinis senųjų germanų ir baltų leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti gerokai papildytas:] 1. Sniego pavadinimas yra bendraindoeuropietiška leksema. Šitam leksikos sluoksniui skirtini ir germ., bl. kalbų vediniai, pamatuoti šaknimi *dhreibh-, plg. s. isl. drif neutr., drift arba dript f. ‘pūga’, drīfa f. ‘šlapdriba’ ir lie. drìbti ‘kristi (kąsniais)’ bei [75] posakius: s. isl. drīfr snær ‘sniegti, pusto sniegą’ ir lie. sniẽgas drim̃ba ‘es schneit’, la. sniegs drēbj ‘sninga, pusto’.
Šaltinis:: Чемоданов 1961, 75–76

Antraštė:: drìbti, drim̃ba, -o
Straipsnelis:: Pr. drimbis ‘užtiesalas’ siejamas su lie. drìbti (drim̃ba, -o) (plg. drybsóti, drìbtelėti ir toliau drė̃bti, drė́btelėti) ir su apdrimblė, apdrim̃bėlė ‘skraistė’, ‘apsiaustas’, susijusiais su apdrìbti ‘apsigaubti’. Ypač pažymėtinas lie. staldrimba šalia pr. silkasdrimbis. Kiti lietuviški pavyzdžiai labai skiriasi semantiškaig. drìmba, drim̃bšas, dribintis, drìbšas; drabnùs ir pan.). Su pr. drimbis iš dalies lyginama ir r. dial. дрябь ‘sudribimas’, дряба, дребь, дрéбель ir t. t. Turint galvoje be infikso *dreb-/*drob- dar siejama su дробовáтый, дрóбный, дрóбкий ir pan. Lie. drìmba ir pan. siejama su дрóбный ‘stipraus sudėjimo, stiprus žmogus’, дроби́на ‘apie storą, sudribusią moterį’. Bendra reikšmė atsekama ir reiškiant ypatingos rūšies eiseną: lie. drim̃binti, drim̃blinti, r. дроби́ть ‘greitai eiti smulkiais žingsniais’ ir pan.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 373

Antraštė:: drìbti
Straipsnelis:: Problemų kelia go. dreiban, s. isl. drifa, s. v. a. triben ‘ginti’ [120 išnaša: Čop, Festschrift Friedrich, 93 t. išsamiau Živa Antika 1955, V, 236 f. dreiban traktuojamas kaip šaknies *dhrei- p- išplėtinys, plg. tos šaknies refleksus bret. dreo ‘guvus, gyvas’, kimr. dryw ‘Troglodytes troglodytes L. (крапивник). Pokorny IEW, 274 germanų kamienas suvedamas į prolytę *dhreibh- ir siejamas su lie. drimbù, dribaũ, drìbti. Bet šį lie. žodį su jo gretiminėmis formomis drebiù, drė̃bti reiktų pirmiau sieti su gr. τρέφω ‘storinti, penėti, tirštinti (dick machen, nähren, gerinnen machen)’, plg. Frisk GEW II, 926t.
Šaltinis:: Solta 1974, 121