Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
drugỹs
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik slavų ir baltų kalboms:] lie. drugỹs : r. дрожь.
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 342
Antraštė:
drugỹs
Straipsnelis:
Pr. drogis E 285 ‘Pohr’ (veikiausiai o<u) : lie. drugỹs, la. drudzis, r. дрожь ‘drebulys’ ir kt. Žr. Trautmann 1910, 323 su lit. bei Walde Pokorny I, 873.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 202
Antraštė:
drugỹs
Straipsnelis:
Slov. drgetáti ‘zittern’, pf. zdŕgniti se, lygiai kaip ir r. вздрóгнуть, lie. drugỹs, la. drudzis ‘Fieber’ (< *drъg-) sutampa, o slov. dubletai zdŕzniti se, zdŕzati se, zdrȋznati se, zdrȋzati se ‘erschaudern, erbeben’ yra fonetiškai taisyklingi refleksai lyčiai lie. drignė̃ ‘unruhiges Mädchen’, drignìs ‘Unruhiger’.
Šaltinis:
Bezlaj 1974, 29
Antraštė:
drugỹs
Straipsnelis:
žr. peteliškė
Šaltinis:
Hinze 1984a, 91–95
Antraštė:
drugỹs
Straipsnelis:
Pr. drogis ‘nendrė’. Daugelis tyrinėtojų sutinka, kad drogis arba = [*drugis], arba turi ou ir tada turi būti siejamas su lie. drygỹs, la. drudzis, r. дрожь, ukr. дрож, дрижà; r. дрожáть, дрóгнуть, le. drżeć, drgać ir pan. Kiti pavyzdžiai yra tolimesni, plg. ags. drȳge ‘sausas’ ir kt. Dar reikia prisiminti kitus rusų k. žodžius: дрог ‘drebėjimas’, дрогá ‘neramus žmogus’, дрогáть ‘kratyti’ ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 375–376
Antraštė:
drugỹs
Straipsnelis:
žr. dirginti
Šaltinis:
Широков 1984, 20

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas