Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dumti, gaišti.

Antraštė:

dùmti

Straipsnelis:

žr. dumšlė

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 147

Antraštė:

dùmti

Straipsnelis:

žr. dumšlė

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 391

Antraštė:

dùmti

Reikšmė:

pūsti

Straipsnelis:

žr. dumšlė

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 203

Antraštė:

dùmti

Reikšmė:

smarkiai pūsti, sunkiai kvėpuoti etc.

Straipsnelis:

[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie. dùmti ‘smarkiai pūsti, sunkiai kvėpuoti etc.’, dumšlė ‘drabužio raukšlė, audinio ar drabužio susiraukšlėjimas dėl audimo ar siuvimo kaltės (defekto)’ – pr. dumsle ‘šlapimo pūslė’ […] [Dėl siauresnio paplitimo] galima kelti hipotezę, kad kalbama apie substrato žodį [lie. dumšlė] [155] [Pateikiama kt. kalbų atitikmenų veiksmažodžiui dùmti] Prūsų kalboje, kaip matyti, paliudytas tik daiktavardinis darinys, identiškai atitinkąs lietuviškąjį: šio lietuvių žodžio substratinės kilmės hipotezė komplikuojasi tiek dėl fonetikos, tiek dėl paplitimo (nes užfiksuotas ir antriniame šiaurės regione). Šiaip ar taip prūsų atitikmuo rodo santykinį darybos tipo dažnumą, kuris gali būti poligenezės rezultatas, tuo labiau kad veiksmažodinę formą galima rekonstruoti ir šiam [prūsų] arealui, kur, be kita ko, nėra kito žodžio šia reikšme. Latvių kalboje ši šaknis yra visiškai išnykusi. […] [Latvių kalboje yra pùst su sinonimiška reikšme.] Šis žodis, padarytas iš ide. šaknies su reikšme ‘pūsti, būti pripūstam, išpūstam’, turi identišką atitikmenį lie. pū̃sti […], ir gali būti, kad bent jau reikšme ‘pūsti’ yra naujesnis tipas negu dùmti; tačiau situacija yra perdaug sudėtinga, kad darytume tvirtas išvadas, todėl šiuo atveju dera pasitenkinti konstatavimu, kad latvių kalba prarado ide. šaknį, o lietuvių ir prūsų – išlaikė. Visgi įdomu pastebėti, kad pùst, pū̃sti duoda la. pùslis ir lie. pūslė̃ […] kurie abu reiškia ‘pūslė, šlapimo pūslė’ ir yra paralelūs su tipu dùmšlė, kurio pirminė reikšmė turėjo būti būtent ‘išsipūtimas’.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 155–157

Antraštė:

dùmti

Straipsnelis:

Šių [sl.] paradigmų veiksmažodžio kamienas prieš priebalsiu prasidedantį formantą yra akūtinis (prasl. *dǫ́ti > s.-kr. dȕti, slov. dǫ́ti ir kt.: lie. dùmti).

Šaltinis:

Koch 1984, 143

Antraštė:

dùmti

Reikšmė:

blow

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: ide. sonantų vokalizacija su u.] S. sl. dǫti, dŭmǫ ‘blow’, ru. dut', pr. dumsle ‘bladder’, lie. dùmti ‘blow’. Ide. *dʰu-m-, plg. s. i. dhámati ‘blows’, gr. thūmos, lo. fūmus ‘smoke’.

Šaltinis:

Andersen 2003, 59–62

Antraštė:

dùmti

Straipsnelis:

[Aptariama ide. skiemeninių sonantų raida baltų ir slavų kalbose. Abejojama R. Matasovićiaus (2004 ir 2005, 150) pateiktais skiemeninių sonantų fonetinio atspindžio *uR pavyzdžiais.] Lie. dùmti ir vedų dhámi ‘blows’ giminiškas pilnojo laipsnio sl. dǫti ‘to blow’ greičiausiai perėmė šaknies balsių kaitos modelį iš lie. dùsti ‘to pant’, dvasià ‘breath’, esančių greta antrinio pilnojo laipsnio sl. duxъ ‘breath’, duša ‘soul’.

Šaltinis:

Kortlandt 2007, 9

Antraštė:

dùmti

Reikšmė:

дуть, веть

Straipsnelis:

žr. dundulis

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 218—223

Antraštė:

dum̃ti

Reikšmė:

blasen, wehen

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose *kʷ buvo atsakinga už raidą *r̥ > *ur, yra problemiška, plg. lie. dumiù, dum̃ti ‘blasen, wehen’, s. sl. dъmǫ, dǫti ‘blasen’, kilę iš šaknies *dʰemH- / *dʰm̥H- ‘blasen, wehen’ (plg. s. i. dhámati ‘bläst’).

Šaltinis:

Lipp 2009a, 26