Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ešketras, buveinė, gilti, kankurėžis, buksos, akmynas, kapaliuoti, šlaitė, ūkis, graudingas, įsodinti, klenkti, atklenkti, gadinti, aštrus, paveikslas, kaukė, karklai, aukoti, dievunta, vimščioti, žeboklė, kurlas, balzginti, malūnas.

Antraštė:

ešketras

Straipsnelis:

Labai galimas daiktas, kad gr. leksemoje κῆτος (-εος) [pirmiausia reiškė ‘didelis jūros gyvūnas, pabaisa’; Aristotelio darbuose κῆτος ‘banginis’] slypi elementas *kēt-, nes jūrų pabaisa įsivaizduota su ragais, spygliais, dygliais, t. y. ‘šeriuota’. Bretkūnas savo biblijoje, versdamas vo. Walfisch ‘banginis’ naudoja prūsizmą ešketras (plg. pr. esketres) [127]. Matyt, neatsitiktinai leksema ‘ešketras’ buvo pasitelkta banginiui pavadinti, nes eršketas taip pat „šeriuotas“. Spėjame, kad lie. leksemose eršketas, erškėtis [Fraenkelis (Fraenkel 123) laiko, kad lie. eršketas, lie. erškėtis atsirado dėl kontaminacijos] gali slypėti tas pats elementas *kē̆t- (*skē̆t-) kaip ir gr. banginio (‘šeriuotasis’) pavadinime. Atrodo, kad šios lie. leksemos komponentu *kē̆t- būtent ir išsiskiria iš kitų ide. kalbų atitikmenų.

Šaltinis:

Топоров 1982 (1985), 127–128

Antraštė:

ešketras

Straipsnelis:

žr. ketera

Šaltinis:

???

Antraštė:

ešketras

Straipsnelis:

Kaip žinoma, eršketo kūnui būdingos penkios eilės didelių, pakilusių kaulinių darinių, be to, dar oda nusėta kauliukais ar kauliniais smaigaliais; taip pat pelekai yra su smailiomis atšakomis. Kadangi šie požymiai žuvį žymiai išskiria iš kitų žuvų rūšių, jie buvo galimo pavadinimo tiesioginis išeities taškas. Faktiškai žodžių lo. acu-pēnser, aci-pēnser pirmame sande glūdi ide. *a- ‘aštrus’, žr. Walde Hofmann LEW³ I 9; iš *a- lygiai taip pat yra kilusi bl.-sl. grupė: lie. ešketras, pr. esketres, r. ir kt. osëtr, žr. Berneker SEW I 265; Vasmer REW 281; Fraenkel 122; kiek asociacija su ‘aštrumu’ čia buvo stipri, rodo lie. forma erškẽtas, kuri kilo dėl erškė̃tis ‘Dorn’ įtakos.

Šaltinis:

Čop 1958, 67

Antraštė:

ešketras

Straipsnelis:

[Kai kurie prūsiški žuvų pavadinimai turi patikimus ide. atliepimus:] pr. esketres, s. lie. ešketras.

Šaltinis:

Топоров 1978 (1980), 155

Antraštė:

ešketras

Straipsnelis:

V. Žulys išaiškina prūsišką lie. ešketras ‘erškẽtas’ kilmę (Baltistica I (2), 1966, 151).

Šaltinis:

Трубачев 1966, 379

Antraštė:

ešketras

Straipsnelis:

esketres (turbūt -es < prabl. -as; taip Paulis KSB VII 128) E 567 ‘eršketas’ (acipenser sturio) : s. lie. ešketras. Le. jesiotr bei r. осётр, rodos, liudija, jog prabl. forma buvusi *ešetras; ši ko gero giminiška su lie. ašerỹs arba ešerỹs ir la. asaris. Prisiminkime Būgos KSn. 192 mintį, kad eršketas savo išvaizda primenąs dyglį – *ešetras dėl žodžio spyglys (lie. erškėtis) įtakos pertvarkytas į *ešketras (lie. toliau į erškėtras).

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 211

Antraštė:

ešketras

Reikšmė:

Stör, acipenser sturio

Straipsnelis:

Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie seną gretinimą – lie. ešketras, iš čia erškẽtas [22 išn.: apie šį galiausiai V. Žulys, Blt I, 152], pr. esketes, r. osëtr ir kt. ‘eršketas, acipenser sturio’ siejama su lo. excetra. Nuo Devoto laikų lo. excetra stengiamasi traktuoti kaip skolinį iš gr. ἔχιδνα tarpininkaujant etruskams, su ex- vietoj e- (kodėl?): šitaip būtų galima apeiti sunkumus, iškylančius norint bl.-sl. žodžius susieti su lo. žodžiu. Jei čia matytume ikiindoeuropietiškąjį žodį, fonetiniai sunkumai atkristų; beje, tie sunkumai nėra labai išskirtiniai: lie. šk, pr. sk iš *k̑sk̑ galėtų būti aiškinami disimiliacija. Dėl reikšmės reikėtų pridurti, kad įprastinė excetra reikšmė ‘gyvatė’, kurią teikia žodynai, vargu ar yra teisinga: šis žodis pirmiausia užfiksuotas Plauto „Persoje“ 3 ir čia įvardija hidrą iš Lernos, t. y. fantastinį vandens baisūną.

Šaltinis:

Pisani 1968, 20–21

Antraštė:

ešketras

Straipsnelis:

[Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr. eʃketres ‘Stoer’ (E 567) = ‘Stör, sturgeon, Accipenser sturio’ < *esketrⁱs < *esketras (M I, 288–89; To II, 88–91). Artimiausias giminiškas bl. žodis –Bretkūno vartojamas lie. ešketras vietoj Liuterio ‘Walfish’, Biblijos vertime – kaip ‘cete’. Bet Žulys (1966, 152–53) įrodė, kad tai skolinys iš prūsų k. Ta pati reikšmė vėliau priskirta formai erškė́tris (Brodowski; Kurschat To II, 89), nors dabar erškẽtas, erškėtras reiškia ‘sturgeon’. Formos su er- greičiausiai atsirado dėl kontaminacijos su erškė̃tis, erškėtỹs ‘Dorn, Schlehdornbush’, susijusiais su la. ẽrkšķis ‘Dornstrauch, Stachel’ (po to galbūt ir su s. ind. r̥kṣara- ‘Dorn’ (žr. Bezzenberger 1881, 235–36; Iljinskij 1923–1924, 258; F 122–23). Atsižvelgę į sl. *esetrъ/*osetrъ ‘sturgeon’, bl. protoforma galėtume laikyti *ešetra- (Būga, RR I, 328, 594; II, 216–17) arba Razwadowski siūlomą *ašetra- ‘perch’ (žr. Trautmann 1923, 72). Sl. *esetrъ/*osetrъ > bulg. esètăr & esètra ir kt. dariniai, žr. lie. asẽtras. Greičiausiai visi šie ‘surgeon’ reikšmės žodžiai kildintini iš ide. *ak̑-/ *ok̑- (**H₂ek̑/ **H₂ok̑- ‘sharp’ (žr. Walde-Hofmann I, 9). Bl.-sl. žodžiuose pirmasis komponentas galėjo būti išplėstas -s-, tai yra *ak̑(e)s-/ *ok̑(e)s-. Lo. excētra ‘Hydra from Lerna’ (Plautus, Persa 3), ‘snake’ < *axcētra. Jį galėtume analizuoti kaip prielinksnio *ek̑s- ‘out (of)’ (Mann 1984–1987, 237) ir ichtionimo kaip kad gr. κῆτος ‘grosses Seetier, Meerungeheuer; Walfisch’, išplėsto priesaga ro-, darinį, kitaip tariant, *ek̑s-k̑ē̆t-r˚ ± ‘super-κῆτος’.

Šaltinis:

Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 110–111

Antraštė:

ešketras

Reikšmė:

sturgeon

Straipsnelis:

žr. eršketas

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–7