Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Praslavų kalbai nėra būtina rekonstruoti atskirą poziciją *edla (ЭССЯ, 6, 14). Geografiniu požiūriu refleksai *edlь ir *edla susiję papildomąja distribucija. […] Rekonstruojame *edlь < *edhlī-. Baltų turimą lytį *edlē mes turime kildinti iš *ēdhliā f. –tematizuotos pirminės *edhli-. Baltų-slavų i-kamienas – laukiamas priebalsinio kamieno refleksas; vadinasi, turime rekonstruoti *edhl- f. su tiksliu atitikmeniu lo. ebulus. Apie šį ir kitus medžių pavadinimus žr. mano recenziją apie P. Friedricho darbą – American Anthropologist 75, 1973, 1093–1096.
Šaltinis:
Хэмп 1985 (1988), 49
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
B. A. Larinas [1960, 12] rašė apie Novgorodo apyl. kaimo pavadinimą Егла, įrodantį seną bendrinį егла ‘eglė’. Plg. novgorodiškojo (su orientacija į rytų bl. formas – lie. ẽglė, la. egle ‘eglė’) paplitimą – r. trm. ёгла [...], taip pat šiaurrytinę formų jegla, jagla lokalizaciją Lenkijos teritorijoje [Топоров, 1975, 56–57].
Šaltinis:
Непокупный 1976, 20
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Su pr. žodžiu addle ‘eglė’ lygina rytinių baltų formas, turinčias gl: lie. ẽglė, aglė, la. egle, plg. kurš. Egel, Eglinen, Eglepurwe (XV a., žr. Kiparsky KF 1939, 96) ir kai kurias slaviškas formas: le. trm. jegla, jagla, jaglija ir pan.; r. trm. ёгла. (Nitsch, Lud Słowiański, II A, 1931, 206–217; plg. Lud Słowiański, II A, 1931, 199–205, [...]).
Šaltinis:
Топоров ПЯ, A–D, 56
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Pr. addle (adle) E 596 ‘eglė’ : lie. ẽglė > trm. ãglė, le. jodła, r. ель ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV(2), 169
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Sl. jedla (ir lie. ẽglė) galima susieti su gr. ἐλάτη ‘eglė’ (Naše řeč 30, 67). Tiesa, čia yra skardumo d/t skirtumas ir skiriasi t ir d vieta (reiktų pripažinti metatezę, bet nežinome, kurioje kalboje ji įvyko), be to, graikų yra a. Tačiau visa tai nebus nelaukta, jei jį laikysime skoliniu iš neindoeuropietiškos kalbos. Svarbiausia yra tai, kad reikšmė visur ta pati.
Šaltinis:
Machek 1950, 148
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
žr. uodega
Šaltinis:
Endzelīns DI III (1), 490–492
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Jotvingių egłe ‘eglė’, plg. lie. ẽglė, la. egle. Dėl gl (vietoj dl, plg. pr. addle) yra, ko gero, lituanizmas. Plg. lituanizmą le. trm. jegla ‘eglė’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 72
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Baltų ir slavų augalų pavadinimai, paveldėti iš ide. ar bl.-sl. laikų: […] bulg. elá, s.-kr. jéla, slov. jȇl, gen. jȇlȋ, č. jedle ir t. t. – pr. addle, lie. ẽglė, la. egle […]
Šaltinis:
Duridanov 1973, 53
Antraštė:
ẽglė
Reikšmė:
Tanne
Straipsnelis:
Bl. *edlii̯ā > lie. ẽglė, trm. ãglė ‘Tanne’, la. egle ‘Fichte, Rottanne’ (Fraenkel 1962-65, 117–118), jotv. egłe ‘jodłowica’ (Zinkevičius 1984, 12; plg. NL Jeglinec); pr. addle ‘Tanne’ (EV 596) = ‘fir/Picea excelsa’ (Trautmann 1910, 296) < nom. sg. f. *adlē (Mažiulis 1, 48), kurį Smoczyński (2000, 29, 25 išn.) laiko skoliniu iš le. jodłla. Greta jų minėtini lie. ė̃glius ‘Wacholder, (beertragende) Eibe’, lie. paėglis, la. paē̆gle ‘Wacholder’, kuršių Egel, Eglinen, sl. *edlь f. > slov. jêl, slovk. jedl‘a ir pan., sl. *edla f. > le. trm. jegla, jagla, jaglija = kašubų jaglija, r. trm. ëgla, greta r. ëlka ‘Pinus abies’ ir kt. (žr. Trubačev 6, 14–15, Toporov 1, 56–57; Boryś & Popowska-Taborska II, 325–326). Vid. kornų adlen ‘abies’ (Zeus 1871, 1077), bretonų aedlen & édlen ‘sapin’ ir kt.
Šaltinis:
Blažek 2001b, 32–33
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaro pamatas yra šaknis be žinomų ide. atitikmenų (dauguma turėtų būti substratiniai ar keliaujantys žodžiai). *(h₁)edʰ-lo- ir *(h₁)odʰ-o-ko- ‘Nedelbaum’: pirmą variantą randame lo. ebulus ‘Zwergholunder’, lie. ẽglė, la. egle, pr. addle ‘Tanne’, bžn. sl. jela ‘id.’ ir t. t., antrą galų ir galų-romanų odocos ‘Zwergholunder’ (paskolintas į germanų kalbas).
Šaltinis:
Oettinger 2004, 189–190
Antraštė:
ẽglė
Reikšmė:
fir-tree, spruce
Straipsnelis:
Derksenas aptaria Henningo Anderseno (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York) duotus pavyzdžius, kuriais Andersenas siekė iliustruoti bl.-sl. *e- > *a- sutapimą: 1) lie. ẽglė, dial. ãglė, la. egle, pr. addle ‘fir-tree, spruce’; prasl. *jedla; praide. *h₁edʰ-l-, plg. lo. ebulum, ebulus ‘dwarf-elder, danewort’; 2) lie. alvytà ‘switch’, alvỹtos, elvỹtos ‘swing’, elvėdė ‘swing beam’, la. elvete ‘switch’, elvede ‘spurce rafter’, pr. aloade ‘door-hasp’; 3) lie. érkė, dial. árkė, la. ẽrce ‘tick’, plg. prasl. *ràkъ ‘crayfish’; 4) lie. esmì, ẽsti, dial. asti, la. ȩsmu, pr. asmai, ast/est; prasl. *jesmь, *jestь, praide. *h₁es- ‘to be’; 5) lie. (arch.) ašvà ‘mare’ (nuo Sirvydo), žem. ašvíenis ‘work horse’, s. lie. ešvà (Bretkūno), pr. aswinan ‘mare’s milk’, dar plg. hirdonimus ir toponimus lie. Ašvà, Ašvijà, la. Asva, pr. Asswene, Asswaylen, Esswite, ru. (baltiško substrato leksemos) Osva, Osvica; praide. *h₁ek̑-u-, plg. s. i. áśva-, lot. equus; 6) lie. aš, s. lie. ir dial. eš, la. es, s. pr. as (46x), es (2x) ‘I’; prasl. *jazъ; praide. *h₁eg̑H(-om); 7) Lie. ẽžeras, dial. ãžeras, la. ȩzȩrs, ȩzars, pr. assaran ‘lake’; prasl. *jezero ‘t. p.’; Rozwadowskio teigta sąsaja su gr. Ἀχέρων ‘river in the underworld’ yra abejotina; praide. *h₁eg̑ʰ; 8) lie. ežià, dial. ažià, la. eža, pr. asy ‘boundary, balk’; prasl. *ězъ ‘weir’; praide. *h₁eg̑ʰ-, plg. arm. ezr ‘bank, border’, grečiausiai giminiškas su etimonu nr. 7; 9) lie. ežỹs, dial. ažỹs, la. ezis ‘hedgehog’; prasl. *ježь ‘t. p.’; praide. *h₁eg̑ʰ. Iš visų išvardytų formų, lie. árkė, asti, ãžeras, ažià, ažỹs aptinkamos tik toje teritorijoje, kur *e- reguliariai keičiamas į a- (Zinkevičius 1966, 124), o latviškieji atitikmenys turi e-, todėl Anderseno postuluoto sutapimo *e- > *a- baltų kalbų faktai nepatvirtina.
Šaltinis:
Derksen 2002a, 9–10
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Mažiulio Prūsų kalbos istorinės gramatikos recenzijoje Schmalstiegas sutinka su autoriumi, kad dėl foneminio kontrasto tarp e ir a praradimo s. pr. *ĕ palaipsniui perėjo į ă, plg. addle ‘fir-tree’ ir ẽglė.
Šaltinis:
Schmalstieg 2005b, 159

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas