Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
eglė
.
Rezultatai
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Praslavų kalbai nėra būtina rekonstruoti atskirą poziciją *
edla
(ЭССЯ, 6, 14). Geografiniu požiūriu refleksai *
edlь
ir *
edla
susiję papildomąja distribucija. […] Rekonstruojame *
edlь
< *
edhlī-
. Baltų turimą lytį *
edlē
mes turime kildinti iš
*ēdhliā
f. –tematizuotos pirminės *
edhli-
. Baltų-slavų
i
-kamienas – laukiamas priebalsinio kamieno refleksas; vadinasi, turime rekonstruoti *
edhl-
f. su tiksliu atitikmeniu lo.
ebulus
. Apie šį ir kitus medžių pavadinimus žr. mano recenziją apie P. Friedricho darbą – American Anthropologist 75, 1973, 1093–1096.
Šaltinis:
Хэмп 1985 (1988)
, 49
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
B. A. Larinas [1960, 12] rašė apie Novgorodo apyl. kaimo pavadinimą
Егла
, įrodantį seną bendrinį
егла
‘eglė’. Plg. novgorodiškojo (su orientacija į rytų bl. formas – lie.
ẽglė
, la.
egle
‘eglė’) paplitimą – r. trm.
ёгла
[...], taip pat šiaurrytinę formų
jegla
,
jagla
lokalizaciją Lenkijos teritorijoje [Топоров, 1975, 56–57].
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 20
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Su pr. žodžiu
addle
‘eglė’ lygina rytinių baltų formas, turinčias
gl
: lie.
ẽglė
,
aglė
, la.
egle
, plg. kurš.
Egel
,
Eglinen
,
Eglepurwe
(XV a., žr. Kiparsky KF 1939, 96) ir kai kurias slaviškas formas: le. trm.
jegla
,
jagla
,
jaglija
ir pan.; r. trm.
ёгла
. (Nitsch, Lud Słowiański, II A, 1931, 206–217; plg. Lud Słowiański, II A, 1931, 199–205, [...]).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
, A–D, 56
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Pr.
addle
(
adle
) E 596 ‘eglė’ : lie.
ẽglė
> trm.
ãglė
, le.
jodła
, r.
ель
ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV(2), 169
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Sl.
jedla
(ir lie.
ẽglė
) galima susieti su gr.
ἐλάτη
‘eglė’ (Naše řeč 30, 67). Tiesa, čia yra skardumo
d
/
t
skirtumas ir skiriasi
t
ir
d
vieta (reiktų pripažinti metatezę, bet nežinome, kurioje kalboje ji įvyko), be to, graikų yra
a
. Tačiau visa tai nebus nelaukta, jei jį laikysime skoliniu iš neindoeuropietiškos kalbos. Svarbiausia yra tai, kad reikšmė visur ta pati.
Šaltinis:
Machek 1950
, 148
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
žr.
uodega
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (1), 490–492
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Jotvingių
egłe
‘eglė’, plg. lie.
ẽglė
, la.
egle
. Dėl
gl
(vietoj
dl
, plg. pr.
addle
) yra, ko gero, lituanizmas. Plg. lituanizmą le. trm.
jegla
‘eglė’.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 72
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Baltų ir slavų augalų pavadinimai, paveldėti iš ide. ar bl.-sl. laikų: […] bulg.
elá
, s.-kr.
jéla
, slov.
jȇl
, gen.
jȇlȋ
, č.
jedle
ir t. t. – pr.
addle
, lie.
ẽglė
, la.
egle
[…]
Šaltinis:
Duridanov 1973
, 53
Antraštė:
ẽglė
Reikšmė:
Tanne
Straipsnelis:
Bl. *
edlii̯ā
> lie.
ẽglė
, trm.
ãglė
‘Tanne’, la.
egle
‘Fichte, Rottanne’ (Fraenkel 1962-65, 117–118), jotv.
egłe
‘jodłowica’ (Zinkevičius 1984, 12; plg. NL
Jeglinec
); pr.
addle
‘Tanne’ (EV 596) = ‘fir/Picea excelsa’ (Trautmann 1910, 296) < nom. sg. f. *
adlē
(Mažiulis 1, 48), kurį Smoczyński (2000, 29, 25 išn.) laiko skoliniu iš le.
jodłla
. Greta jų minėtini lie.
ė̃glius
‘Wacholder, (beertragende) Eibe’, lie.
paėglis
, la.
paē̆gle
‘Wacholder’, kuršių
Egel
,
Eglinen
, sl. *
edlь
f. > slov.
jêl
, slovk.
jedl‘a
ir pan., sl. *
edla
f. > le. trm.
jegla
,
jagla
,
jaglija
= kašubų
jaglija
, r. trm.
ëgla
, greta r.
ëlka
‘Pinus abies’ ir kt. (žr. Trubačev 6, 14–15, Toporov 1, 56–57; Boryś & Popowska-Taborska II, 325–326). Vid. kornų
adlen
‘abies’ (Zeus 1871, 1077), bretonų
aedlen
&
édlen
‘sapin’ ir kt.
Šaltinis:
Blažek 2001b
, 32–33
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaro pamatas yra šaknis be žinomų ide. atitikmenų (dauguma turėtų būti substratiniai ar keliaujantys žodžiai). *
(h₁)edʰ-lo
- ir *
(h₁)odʰ-o-ko
- ‘Nedelbaum’: pirmą variantą randame lo.
ebulus
‘Zwergholunder’, lie.
ẽglė
, la.
egle
, pr.
addle
‘Tanne’, bžn. sl.
jela
‘id.’ ir t. t., antrą galų ir galų-romanų
odocos
‘Zwergholunder’ (paskolintas į germanų kalbas).
Šaltinis:
Oettinger 2004
, 189–190
Antraštė:
ẽglė
Reikšmė:
fir-tree, spruce
Straipsnelis:
Derksenas aptaria Henningo Anderseno (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York) duotus pavyzdžius, kuriais Andersenas siekė iliustruoti bl.-sl. *
e-
> *
a-
sutapimą: 1) lie.
ẽglė
, dial.
ãglė
, la.
egle
, pr.
addle
‘fir-tree, spruce’; prasl. *
jedla
; praide. *
h₁edʰ-l-
, plg. lo.
ebulum
,
ebulus
‘dwarf-elder, danewort’; 2) lie.
alvytà
‘switch’,
alvỹtos
,
elvỹtos
‘swing’,
elvėdė
‘swing beam’, la.
elvete
‘switch’,
elvede
‘spurce rafter’, pr.
aloade
‘door-hasp’; 3) lie.
érkė
, dial.
árkė
, la.
ẽrce
‘tick’, plg. prasl. *
ràkъ
‘crayfish’; 4) lie.
esmì
,
ẽsti
, dial.
asti
, la.
ȩsmu
, pr.
asmai
,
ast/est
; prasl. *
jesmь
, *
jestь
, praide. *
h₁es-
‘to be’; 5) lie. (arch.)
ašvà
‘mare’ (nuo Sirvydo), žem.
ašvíenis
‘work horse’, s. lie.
ešvà
(Bretkūno), pr.
aswinan
‘mare’s milk’, dar plg. hirdonimus ir toponimus lie.
Ašvà
,
Ašvijà
, la.
Asva
, pr.
Asswene
,
Asswaylen
,
Esswite
, ru. (baltiško substrato leksemos)
Osva
,
Osvica
; praide. *
h₁ek̑-u-
, plg. s. i.
áśva-
, lot.
equus
; 6) lie.
aš
, s. lie. ir dial.
eš
, la.
es
, s. pr.
as
(46x),
es
(2x) ‘I’; prasl. *
jazъ
; praide. *
h₁eg̑H(-om)
; 7) Lie.
ẽžeras
, dial.
ãžeras
, la.
ȩzȩrs
,
ȩzars
, pr.
assaran
‘lake’; prasl. *
jezero
‘t. p.’; Rozwadowskio teigta sąsaja su gr.
Ἀχέρων
‘river in the underworld’ yra abejotina; praide. *
h₁eg̑ʰ
; 8) lie.
ežià
, dial.
ažià
, la.
eža
, pr.
asy
‘boundary, balk’; prasl. *
ězъ
‘weir’; praide. *
h₁eg̑ʰ-
, plg. arm.
ezr
‘bank, border’, grečiausiai giminiškas su etimonu nr. 7; 9) lie.
ežỹs
, dial.
ažỹs
, la.
ezis
‘hedgehog’; prasl. *
ježь
‘t. p.’; praide. *
h₁eg̑ʰ
. Iš visų išvardytų formų, lie.
árkė
,
asti
,
ãžeras
,
ažià
,
ažỹs
aptinkamos tik toje teritorijoje, kur *
e-
reguliariai keičiamas į
a-
(Zinkevičius 1966, 124), o latviškieji atitikmenys turi
e-
, todėl Anderseno postuluoto sutapimo *
e-
> *
a-
baltų kalbų faktai nepatvirtina.
Šaltinis:
Derksen 2002a
, 9–10
Antraštė:
ẽglė
Straipsnelis:
Mažiulio Prūsų kalbos istorinės gramatikos recenzijoje Schmalstiegas sutinka su autoriumi, kad dėl foneminio kontrasto tarp
e
ir
a
praradimo s. pr. *
ĕ
palaipsniui perėjo į
ă
, plg.
addle
‘fir-tree’ ir
ẽglė
.
Šaltinis:
Schmalstieg 2005b
, 159
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas