Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gaštus, šieptis, glamžyti, kirmėlė, draũgas, buvinėti, dūlėti, kankorėžis.

Antraštė:

gąstùs

Straipsnelis:

[Rec.: Етимол. сл. укр. мови, 1982, t. 1]. Pasirinkta sl. *gǫstъ ‘tankus’ etimologija (s. v. густи́й p. 627) – laikymas veiksmažodžio su kamienu *gom- > *gǫ- (šalia veiksmažodžio žęti žьmǫ) ‘spausti, slėgti’ priesagos -to- neveikiamuoju dalyviu – nėra labai įtaigi jau vien todėl, kad lieka nepaaiškintas -s-; nesileidžiant į svarstymus, kiek patikimas siejimas su s. lie. ganstus, tik tiek galima pasakyti, kad žodyne pareikšta pastaba, jog tai nepriimtina dėl reikšmės ‘turtingas’, yra ne vietoje: tam mūsų žodžiui – jį teisingiau būtų rašyti gąstus – klaidingai priskiriama (dėl to labiausiai kaltas Špechtas, pirmasis ne iki galo atpažintą žodį paleidęs į etimologijos apyvartą) reikšmė ‘turtingas’ (Daukšos „Postilėje“ gąstus, kaip dabar matyti iš Kudzinovskio rodyklės, atstoja le. zacny ir ogromny, vadinasi, dar gana aiškus ryšys su lie. išsi-gą̃sti, gą̃sdinti ir kitais tos šeimos nariais, Frenkelio žodyne teisingai apžvelgtais sykiu su gąstùs s. v. gą̃stas p. 138 t., tad tiktai visų jų fone dabar prasminga svarstyti, įmanoma ar neįmanoma tolimesnė giminystė su sl. *gǫstъ); tame pat густий straipsnyje, referuojant dar vieną etimologizavimą, cituojamas lie. gruñzti ‘стискати; ламати’ tiek iškreiptas, kad visai nebeįmanoma atpažinti, kas tai per žodis.

Šaltinis:

Urbutis 1986b, 87

Antraštė:

gaštùs

Reikšmė:

godus; smarkus; karštas, uolus

Straipsnelis:

Gaštùs težinomas iš vienos vietos (Lnkv), veikiausiai yra neseniai atsiradęs šalia gašlùs, gašnùs bei gašùs (pagal dažną būdvardžių formantą -(s)t- / -(s)l- / -(s)n- kaitą, plg. pvz. birstùs : birnùs : birùs, ir todėl vargu ar galima iš jo vesti archajiškai atrodančias mūsų pavardes [Gaščiūnas ir kt.].

Šaltinis:

Karaliūnas 1991, 65