Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gãtvė
Reikšmė:
Straße, Gasse
Straipsnelis:
Manau, kad sl. chodъ ‘Gehen, Gang’ = „šaknis“ *cho- + priesaga -dъ. [312] Šaknį *cho- laikau sl.-bl. šaknies *gā- ‘eiti’ (lie. góti ‘schnell gehen’, la. gāju ‘ich ging’; plg. s. i. gā- iš jigāti ‘gehet’) variantu. Pirmykščių *-go-, *godo- virtimą *-cho-, *chodo- sukelia ekspresyvioji priebalsio g (> gh > ch) aspiracija. Sl. lytis *godъ, tariamoji chodъ ‘Gehen, Gang’ praforma, nėra vien tik mūsų rekonstrukcija. Sl. *godъ identiška su leksema ‘Jahr’: s. baž. sl. godъ ‘tempus, hora’, s.-kr. gȏd ‘Festtag’, r. god ‘Jahr’, le. pl. gody ‘Weihnachten’, plg. išvestinį (pamatuotą godъ) veiksmažodį goditi: r. po-goditь ‘warten’. Pirmykštė godъ ‘Jahr’ reikšmė, ko gero, buvusi ‘Gang’, plg. go. dat. pl. aþnam ‘Jahre’, lo. annus ‘t. p.’ < *at-no- : s. i. átati ‘geht, wandert’. Taigi sl. godъ ir chodъ yra garsinės to paties žodžio formos: normali su g- ir prie reikšmės priderinta, ekspresyvi su ch-. [313] Su sl. lyties *go-dъ ‘Gang’ šaknimi, ko gero, giminiškas lie. gãtvė ‘Straße, Gasse’ = *ga-t(u)vė. Prielaidą (žr.: Fraenkel LEW 139), kad lie. gãtvė yra germanizmas laikau nepatikima. Kam lietuviams buvo reikalingas toks svetimas žodis?
Šaltinis:
Otrębski 1969a, 312–314
Antraštė:
gãtvė
Straipsnelis:
Rytų bl. *gatvē resp. *gatuvē [la. gat(u)ve f. ‘(la. literatūrinės kalbos) alėja’, be to, dar [63] ‘iš abiejų pusių aptvertas kelias, gyvulių gatvė’, kartais ‘perėjimas; gili upės vagos dalis, tinkanti laivams plaukioti, farvateris’; lie. bendrinės kalbos gãtvė f. la. kalbos pavyzdžių gana vėlai įsiveda S. Daukantas; šiaip jau lie. gãtvė ‘ganykla, išgynimas’ pažįsta tik šiaurės vakarų žemaičiai] laikomi germanizmais, nors ši prielaida neatskleidžia, iš kurios kalbos buvo skolintasi. Rytų bl. *gatvē nėra tokia sena leksema, jog galėtų būti laikoma skoliniu iš go. gatwo f. (n-kam.) ‘πλατεῖα, gatvelė, akligatvis’. Man rodos, patikimiausias dalykas yra manyti, kad rytų bl. *gatuvē atsiranda pertvarkius v. v. ž. variantą gate ‘gatvė, akligatvis’, dėl priesagos -tuve plg. la. jātuve : jātava ‘maniežas arkliams mankštinti’.
Šaltinis:
Otrębski 1966b, 62–63
Antraštė:
gãtvė
Reikšmė:
kelias tarp namų miestuose ir kaimuose; Viehtriff
Straipsnelis:
Vakarų germ. *paþa-¹ [¹ s. v. a. pfad m. n., v. v. a. pfat, s. fryz. path, s. ang. pæþ, paþ m. (n.), n. ang. path [trm. pad] (ir kt. pvz.)]. Dėl tariamų šios lyties pėdsakų šiaurės germanų kalbose – švedų vietovardžio Medelpad, rytų švedų paṯ ‘negilus, nedidelis slėnis’ padä ‘plika, dyka javų lauko vieta’ – žr. in: TPhS 1961, 107–142], atrodo, lig šiol yra be etimologijos. Kad ši germanų leksema ne paveldėta, liudija pastarosios garsai (Lautgestalt), o lyties reikšmė neleidžia jos laikyti skoliniu [223] (manyta, kad germ *paþa- galįs būti skolinys iš ir., gr. ar keltų kalbų – smulkiau žr. tekste). Nors germ. *paþa- laikome savu žodžiu, bet negalima jo tiesiog nukelti į germanų prokalbę. Siūlome prolyte laikyti *paþwa- Pastarosios nekirčiuotas skiemuo šiaurės ir vakarų germanų kalbose netenka po priebalsio einančio w¹⁵ [¹⁵ Dėl tikslių šio pokyčio sąlygų dar ginčijamasi, plg. Paul I 1916, 289 (ir kt. autoriai)], plg. go. gatwo = s. isl. gata, v. v. ž. gate, s. v. a. gazza (ir kt. pvz.). Iš paveldėtųjų germ. leksemų tik garsažodžiai ir ekspresyvieji vediniai turi žodžio pradžioje priebalsį p. Pastarajame mėginama įžvelgti dėl w įtakos pakitusį segmentą, t. y. p šaltinis yra toks ide. garsas, kuris savo artikuliacinėmis akustinėmis savybėmis giminiškas prasta distribucija garsėjančiam ide. b. Manau, kad tai yra gᵘ̯¹⁶ [¹⁶ Gautume, pragerm. *gᵘ̯ə́-tu̯o- (> *paþwa-): *tu̯o- vedinys iš nykstamojo laipsnio ide. *gᵘ̯ā- ‘eiti, žengti’]. [224] Kad germ. *paþa- (per tarpinę grandį *paþwa- (< *gᵘ̯ə́tu̯o-), rodo gretinimas su lie. gãtvė ‘kelias tarp namų miestuose ir kaimuose; Viehtriff’, la. gatva (gatve, gatuve) ‘iš abiejų pusių aptvertas kelias, Viehweg; kelias tarp namų mieste ir kaime; alėja; upės vaga, tinkanti laivybai’. K. Būga (ir E. Fraenkelis) šiuos bl. žodžius laiko germanizmais (jų nuomone, gauti iš šiaurės germanų, nes gãtvė tik šiaurės ir vakarų Žemaitijoje savas žodis). Nors germaniška lie. gãtvė, la. gatva dar neabejojama, tačiau siūlymas pastarąją bl. lytį prijungti prie leksemų, reiškiančių ‘šarvai’, ‘midus’, ‘kviečiai’, ‘kliepas’ (Gesellschaft von Kulturwörtern), yra įtartinas, nes tada lengvai iškyla skolinimosi hipotezė. Veikiau vertėtų išskirtines bl.-germ. izoglosas papildyti dar viena: (rytų) bl. *gatwā / germ. *paþwa-.
Šaltinis:
Lanszweert 1985, 223–225
Antraštė:
gãtvė
Straipsnelis:
Anot L. Latkovskio (Latkovskis L. 1943. „Zvīdru vōrdi myusu volūdā“. Olūts – rokstu krōjums 4. Daugavpils: Vl. Lōča izdevnīceiba), la. gatve ‘kelias, gatvė tarp dviejų tvorų, gatvelė, akla gatvė’ yra skolinys iš švedų kalbos. Autorius nurodo, kad anglų kalboje pažįstamas gate ‘Strasse’. Rodos, minėtus žodžius galėtume kildinti iš šv. gata ‘t. p.’. Iš tiesų viskas nėra taip paprasta. Ang. gate ‘Strasse’ < s. š. germ. gate ‘vartai’, taigi pirmasis – joks šiaurės žodis. Suom. katu taip pat kilęs iš švedų kalbos. La. žodis gatve yra su v E. Fraenkelis (LEW) laiko, kad gatve yra kilęs iš go. gatwô (su v); pastarasis v stypso tik go. žodyje, plg. s. v. a. gazze, v. v. ž. gate, s. šv. gata. Vakarinėje Livliandijos užrašyta lytis gate ‘kelias tarp dviejų tvorų’. Sehwersas (Sehwers I. 1918. Die deutschen Lehnwörter im Lett. Zürich) mano, jog pastaroji forma yra skolinys iš v. ž. gate ‘gatvelė, gatvė’. Kad švedų kaimai yra ne per toliausiai nuo Estijos, tai galime vakarų Livliandijos gate laikyti esant švediškos kilmės. Šv. gata kartais vartojamas reikšme ‘Landstrasse, Feldweg’.
Šaltinis:
Backman 1985, 15
Antraštė:
gatvė
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų sąvokoms ‘kelias’ ir ‘gatvė’ žymėti vartojamas vienas žodis, labai dažnai žodis, reiškiantis ‘kelias’, pradeda žymėti tik sąvoką ‘gatvė’. Kaip ir žodžiai, reiškiantys ‘kelias’, ‘takas’, ‘gatvė’, paprastai susiję su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘eiti’, ‘vaikščioti’, ‘važiuoti’ (tais atvejais, kai ‘gatvei’ ir ‘keliui’ vartojami skirtingi žodžiai). Lie. gatvė, la. gatva – skoliniai iš germanų kalbų. Plg. go. gatwō, s. isl. gata, s. v. a. gazza ir t. t. Etimologija neaiški ir diskutuotina.
Šaltinis:
Buck 1949, 721

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas