Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gaũbti
Straipsnelis:
Pr. *gaub- atstatoma pagal vandenvardį Gaubin (ežeras) ir vietovardžius: Gawbin, Gaubin, Gavboth. Siejama su lie. gaũbti, gubóti, la gubt, gubât, pr. -gub- žodyje dwigubbus ir pan.? – gaub-in-, gaub-āt-(ōt-)?.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 174
Antraštė:
gaũbti
Reikšmė:
falten, neigen, biegen
Straipsnelis:
Baltų ir slavų šaknis *gheub(h)- aiškinama skirtingai. Miklošič (EW 82), slavų kalboms suponavo dvi homonimiškas šaknis *gheub(h)-, vienos reikšmė – ‘biegen, neigen, falten, bewegen’, o kitos – ‘verschwinden, zugrunde gehen’. Berneker SEW I 360, 366 ir ypač 373 pasisako už vieną šaknį ir sunkų semantinį pokytį pamėgino aiškinti siedamas sl. čeznǫti, čeznǫ ‘erlöschen, schwinden’ su s. isl. huika ‘wanken, nachgeben, weichen, sich ducken’. Vėlesnieji slavų autoriai šį aiškinimą perėmė, nors ši etimologija, kurią pirmąkart pasiūlė Zupitza GG 58, neišlaiko kritikos […] [21] [Toliau apie *gheubh- germaniškąją žodžių šeimą žr. žiùpsnis (p. 22)] Bernekerio semantinis aiškinimas neįtikinamas. Machekas² 193, vienintelis iš naujųjų slavų etimologinių žodynų autorių, slavų *gъb-, *gyb-, *gub- vėl suponavo dvi atskiras šaknis – pirmąją ‘falten, bewegen’, o antrąją *gъb- ‘verlieren, zugrunde, gehen, krepieren’ nežinomos kilmės. Lie. gaũbti ir la. gubt pirminė reikšmė yra tik ‘falten, neigen, biegen’. Ši baltų-slavų šaknis pirmiausia aiškintina taip: ši šaknis metatezės keliu kilo iš ide. *bheugh- ‘biegen’ (Uhlenbeck, PBB, XXX, 266; Pedersen, Mat. a prace, I, 170); plg. s. i. tri-buj ‘dreifach’ ir, kita vertus, lie. dvìgubas, trìgubas, pr. dwīgubbus, bažn. sl. dvogubъ, sugubъ, s. r. jedinogubyj, dvogubyj, s.-kr. dvògub, slov. dvogȕb, trigúben. Tik pr. unsai gūbons ‘aufgefahren’, gūbans ast ‘ist gegangen’, per-gūbons wirst ‘wird kommen’ galima įžiūrėti reikšmę ‘bewegen’. [22] Slavų kalbose reikšme ‘bewegen’ (‘judėti’) pažįstama tik vakaruose (luž. a., luž. ž., č., slovk., slov., s.-kr., iš dalies mak.). Bulg. ginъ ‘schlender’, kuriuo remiasi Bernekeris, yra greičiausiai tik metafora. Bendraslaviški yra tik gy(b)nǫti ‘zugrunde gehen, umkommen, verlieren, verderben’ ir gubiti ‘verderben, schädigen’.
Šaltinis:
Bezlaj 1974, 22–23
Antraštė:
gaũbti
Reikšmė:
išlenkti
Straipsnelis:
S.-kr. trm. га̏ба ‘podagra’ neturi patikimos etimologijos. [90] Podagros pavadinimas gali būti pasidarytas remiantis išoriniais šios ligos požymiais: įvairūs gumbai, guzai, sukreivėjimai, deformacijos, plg. s.-kr. гу̏та ‘gumbas, guzas, podagra’, bulg. trm. гу̀та ‘(galvos) sutinimas, navikas’, гу̀тура ‘navikas, gumbai’. Atsižvelgdami į šiuos faktus galime spėti, kad s.-kr. га̏ба ‘podagra’ gali sietis su sąvokomis ‘(iš)kreipti, kreivumas, sukreivėjimas (galūnių)’, plg. s.-kr. га̏бав (: га̏ба) ‘iškreiptų galūnių ar sąnarių’. [91] Vadinasi, га̏ба turi būti susijęs su šaknimi, kurios reikšmė ‘išlenkti, (iš)kreipti, kreivumas’. Šia šaknimi gali eiti prasl. *gъb- / *gub- / *gyb- < ide. *gheub(h)-. Įdomu, kad s.-kr. kalboje fiksuojamas veiksmažodis га̀нути, га̏нēт < prasl. *gъnǫti ‘lenkti’, plg. s. sl. ГЪNѪТИ, r. гнуть, slov. gániti ‘judinti’. Svarbu tai, kad viena s.-kr. veiksmažodžio га̀нути reikšmių yra ‘išsisukti, išsinarinti ranką, koją’. Žodžiai, priklausantys ide. lizdui *gheub(h)- ‘sulenkti, išjudinti’, reiškia ‘(iš)lenkti, kreivumas, apvalus daiktas, gumbas’, plg. br. згиб ‘kupstas’, slov. guba ‘raukšlė, klostė’, le. przegub ‘(iš)lenkimas, sąnarys’, la. gubt, gubstu ‘lenkti(s)’, gubenis, gùbezis ‘krūva’, gũba ‘išlenkimas’, lie. gaũbti ‘išlenkti’, gùbulas ‘gumulas, ryšulys’, gùbužas ‘krūva’, gūbrỹs, gùburas ‘krūva (žemių)’ [Fraenkel LEW, 140]. Pokorny’as (Pokorny IEW, 450) dar prijungia anglosaksų géap ‘iškreiptas, sulenktas’, o Vasmeris (Фасмер ЭСРЯ I 404) ir gr. κύπτω, κέκυφε ‘kuprotis, lenktis’, gr. κῦφος ‘kupra, išlenkimas’. [92] Dabar galime spėti, kad s.-kr. trm. га̏ба (< *gъba) pirminė reikšmė buvo ‘(iš)lenkimas, gumbas (išsikišimas)’ arba (tai gana abejotina) ‘sukreivinanti, suriečianti (liga)’.
Šaltinis:
Петлева 1972 (1974), 90–93
Antraštė:
gaũbti
Straipsnelis:
žr. gubyti
Šaltinis:
Karaliūnas 1970d, 208
Antraštė:
gaũbti
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *) : g/g̑, plg. prasl. *chyb- / *gyb-: le. chybić ‘verfehlen, irren’, chyb(ot)ać ‘schaukeln, hin und her bewagen’, č. chybati ‘zweifeln’, chybiti ‘irren, verfehlen’, ukr. chýbyty ‘mangeln, fehlen, verfehlen, nicht treffen’, chybýty ‘wankend, schwankend sein’, luž. aukšt. chiblować ‘hin und her wackeln’, s. luž. aukšt. khiblić ‘fehlen, irren’ šalia le. gibać ‘beugen, bewegen’, č. hýbat, s.-kr. gíbati ‘bewegen, schwenken, wiegen’, la. gubâties ‘sich krümmen, gebügt gehen, sich aus der Ferne bewegen’, lie. gaũbti.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 30

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas