Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
geĩbti
Reikšmė:
nusilpti
Straipsnelis:
žr. gaizdras
Šaltinis:
Moszyński 1956, 200–201
Antraštė:
geĩbti
Reikšmė:
schwach werden, krepieren
Straipsnelis:
Kita slov. ypatybė yra ugəníti, ugánem (pf.), ugíbati, ugȋbam, ugȋbam, ugȋbljem (impf.) ‘erraten, beschließen, Rätsel lösen’, ugȋbi (m. pl.) ‘Zweifel’. Šiai kitai sl. šakniai *gъb-, *gyb, *gub- su visomis reikšmėmis nuo ‘bewegen, verlieren, zugrunde gehen’ iki pat slov. ‘erraten (Zweifel)’ atliepia pagal reikšmę geriausiai lie. geĩbti ‘schwach werden, krepieren’, gaĩšti ‘schwinden, vergehen, zögern, zaudern, säumen, Zeit vertrödeln, herumfaulenzen’, la. ģeibt ‘umkommen, sterben’, ģìbt ‘in Ohnmacht fallen, quälen’, gìbt ‘einsinken, sich senken’ ir ‘sich bücken’ šalia la. gàisinât ‘vergeuden, vertun, verschleudern’. Jie yra išvesti iš ide. *gei- ‘drehen, biegen’. Baltų kalbose yra dar su pradžia gv-: lie. gvaĩbti ‘ohnmächtig werden’ ir la. gùibt ‘ohnmächtig, matt werden’ (apie tai Fraenkel LEW 129, 143; Pokorny 354) […]. Visgi stebina tai, kad panašų reikšmių santykį galima rasti ir baltų žodžių šeimoje su šaknimi *ǵei-bh ir slavų žodžiuose, vedamuose iš *ǵeu-bh-.
Šaltinis:
Bezlaj 1974, 23
Antraštė:
geĩbti
Straipsnelis:
žr. gaišti
Šaltinis:
Seebold 1970, 312
Antraštė:
geĩbti
Reikšmė:
silpnėti, silpti
Straipsnelis:
F. Bezlajaus nuomone, slavų tarmėse egzistavo dubletinės formos. Daug F. Bezlajaus etimologijų (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, Prva knjiga; A–J, Ljubljana, 1976, 185) remiasi prielaida, kad buvo dubletinės formos, turėjusios eu : ei : en šaknies kaitą, plg. sl. *gubiti ir lie. geĩbti.
Šaltinis:
Куркина 1977 (1979)b, 165
Antraštė:
geĩbti
Reikšmė:
silpnėti, nykti, leipti; dvėsti; stipti
Straipsnelis:
žr. gaišti
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 84

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas