Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: geibti, dirdintis, padėtis, sutros, šlamas, brunė, bluznierius, dudulis, ankštira, telias, turgus, raižyti, lakštas, dvasuoti, raištis, kaka, rengti, trakinti, lajus, drevė, drevis, gručė, bendratis, berlauti, dienytis, blykšoti, du, dvi, jerumbė, alsdokas, devyni.

Rezultatai

Antraštė:: geĩbti
Reikšmė:: schwach werden, krepieren
Straipsnelis:: Kita slov. ypatybė yra ugəníti, ugánem (pf.), ugíbati, ugȋbam, ugȋbam, ugȋbljem (impf.) ‘erraten, beschließen, Rätsel lösen’, ugȋbi (m. pl.) ‘Zweifel’. Šiai kitai sl. šakniai *gъb-, *gyb, *gub- su visomis reikšmėmis nuo ‘bewegen, verlieren, zugrunde gehen’ iki pat slov. ‘erraten (Zweifel)’ atliepia pagal reikšmę geriausiai lie. geĩbti ‘schwach werden, krepieren’, gaĩšti ‘schwinden, vergehen, zögern, zaudern, säumen, Zeit vertrödeln, herumfaulenzen’, la. ģeibt ‘umkommen, sterben’, ģìbt ‘in Ohnmacht fallen, quälen’, gìbt ‘einsinken, sich senken’ ir ‘sich bücken’ šalia la. gàisinât ‘vergeuden, vertun, verschleudern’. Jie yra išvesti iš ide. *gei- ‘drehen, biegen’. Baltų kalbose yra dar su pradžia gv-: lie. gvaĩbti ‘ohnmächtig werden’ ir la. gùibt ‘ohnmächtig, matt werden’ (apie tai Fraenkel LEW 129, 143; Pokorny 354) […]. Visgi stebina tai, kad panašų reikšmių santykį galima rasti ir baltų žodžių šeimoje su šaknimi *ǵei-bh ir slavų žodžiuose, vedamuose iš *ǵeu-bh-.
Šaltinis:: Bezlaj 1974, 23

Antraštė:: geĩbti
Reikšmė:: silpnėti, silpti
Straipsnelis:: F. Bezlajaus nuomone, slavų tarmėse egzistavo dubletinės formos. Daug F. Bezlajaus etimologijų (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, Prva knjiga; A–J, Ljubljana, 1976, 185) remiasi prielaida, kad buvo dubletinės formos, turėjusios eu : ei : en šaknies kaitą, plg. sl. *gubiti ir lie. geĩbti.
Šaltinis:: Куркина 1977 (1979)b, 165