Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
genėti
,
-aitis
.
Rezultatai
Antraštė:
genė́ti
Straipsnelis:
Atematinių formų su
-mi
klasei, formaliai atitinkančiai ide. I seriją, priklauso ir daugelis baltų ir slavų veiksmažodžių, kurie pagal Stango prielaidą (Stang 1962, 162; 1966) dar senovėje galėjo pereiti į
-mi
formų grupę iš kitų tipų formų. Kad šakninių veiksmažodžių I serijos grupė kadaise buvo daug gausesnė, liudija jos pėdsakai baltų ir slavų kalbose. *
e
ir nulinio laipsnio kaita gerai atsispindi I serijos paradigmoje praes. 3 sg. het.
kuenzi
< *
gʷʰénti
‘jis muša’, s. i.
hánti
, 3 pl. het.
kunanzi
< *
gʷʰn-ónti
‘jie muša’, s. i.
ghnánti
. Tai netiesiogiai matyti atitinkamuose baltų ir slavų veiksmažodžiuose. *
e
atliepimas apibendrintas tematinio veiksmažodžio esamajame laike: s. sl. praes. 1 sg.
ЖЕНѪ
, lie.
genù
, la.
dzȩnu
‘genu’ šalia nykstamojo laipsnio rytų baltų preterite: lie.
gìnė
, la.
dzinu
;
-ē-
yra ir lie. preterite, ir lie.
gynė́ti
. *
e
atliepimas ryškus ir rytų baltų veiksmažodyje su
-ē-
: lie. inf.
genė́ti
(1 sg.
geniù
, 3
gẽni
), la.
dzenēt
‘apkapoti medžio šakas’, dėl atliepimo ir semantikos plg. pr.
-genix
‘genys’,
-genis
žodyje
aytegenis
(Mažiulis 1974, 216; Топоров 1979, II, 205–206), plg. lie.
genỹs
, la.
dzenis
iš *
gen-
‘mušti, belsti’. Semantinės-sintaksinės aktyviųjų formų rekonstrukcijos su *
gʷʰen-
> s. i.
han-
turi didelį ratą paralelių (Haudry 1978, 214–215). [110] Pastarųjų žodžių etimologijai pagrįsti semantiniu atžvilgiu ypač svarbus lyginimas su s. isl.
gana
, av.
aviǰanaiti
‘jis kerta medį’, Mǖhlenbachs-Endzelīns 1923–1925, III, 545.
Šaltinis:
Иванов 1981
, 110–111
Antraštė:
genė́ti
Straipsnelis:
Gr.
θείνω
‘mušti’, pasyve ‘būti mušamam’ sakoma ne tik apie ginklą, kuriuo muša priešininką, bet taip pat ir apie botagą, kūjį ir t. t. [425] […] Visa ši žodžių šeima, kuri reiškė visokį valdymą, yra kilusi iš pamatinio *
ghʷen-
‘mušti’, iš kur pagal eufemizmą ‘mušti, kirsti’, plg. Chantraine, Sprache 1949, I, 143 t. Esamasis laikas su balsiu
e
ir su priesaga *
ye/o-
turi atitikmenį lietuvių kalboje
geniù
(inf.
genė́ti
) greta su nuliniu vokalizmu s. sl.
žĭnjǫ
, inf.
žęti
‘pjauti, kirsti’. Kitos darybos lo.
(de)-fen-dō
ir t. t. Iš pradžių šie vediniai buvo šakninis atematinis esamasis laikas, skr.
hánti
= av.
jainti
= het.
kuen-zi
‘jis muša’. Greta šio atematinio skr.
hánati
‘mušti, kirsti’, lie.
genù
‘varyti, saugoti, gyvulius’, s. sl.
ženǫ
‘varyti’.
Šaltinis:
Chantraine DEG
II, 425–426
Antraštė:
genėti
Straipsnelis:
Brückneris (Brückner A., Litu-slavische Studien, I) la.
dzenuols
(s.) ‘avilys’ laiko skoliniu iš le.
dzien
. La. žodis (plg. taip pat
dzenis
,
dzeinis
,
bā̀rdu dzìt
), ko gero, remiasi šaknimi
gen-
(
dzìt
, praes.
dzenu
, lie.
genėti
) ir todėl nieko bendra neturi su lenkų kalbos žodžiu, kuris pamatuotas veiksmažodžiu
dziać
(kaip ir
dzianka
ir
dzienie
).
Šaltinis:
Endzelīns DI
I, 99
Antraštė:
genė́ti
Straipsnelis:
Dakų vietovardis
Γενουκλα
sietinas su rytų la.
dzanuklis
‘nukirstas medis’, kuris yra žodžio
dzenêt
(lie.
genė́ti
) vedinys [Endzelīns LatV I 1 254]. Pamatinė forma yra prabaltų *
genuklis
,
-a
resp.
-utlis
,
-utla
, kildintina iš ide. *
gᵘ̯hen(ə)-
‘mušti’, iš kurios kilę taip pat s. i.
han-ti
‘muša’,
ghana-
‘užmušantis; lazda, kuoka’, av.
ǰain-ti
‘muša, žudo’, arm.
ǰnem
‘mušu’, lie.
genu
(
giñti
), s. sl.
ženǫ
(
gъnati
) ‘ginti, varyti’ [Pokorny IEW 491].
Šaltinis:
Duridanov 1969b
, 22
Antraštė:
genė́ti
Straipsnelis:
žr.
genys
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 205–206
Antraštė:
genė́ti, gẽni
Reikšmė:
haue Äste ab
Straipsnelis:
žr.
ginti
Šaltinis:
Solta 1960
, 80 t.
Antraštė:
genė́ti
Straipsnelis:
žr.
gundyti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
E–H, 341–345
Antraštė:
genė́ti
Straipsnelis:
[Aptariami ide. šaknies *
gʷhen
-, baltų-slavų kalbose įgijusios reikšmę ʻгнать, гонятьʼ, atitikmenys, matant galimus ide. abliauto refleksus Pabaltijo finų leksikoje.] Su lie.
genė́ti
gretintina suom.
kona
,
kone
ir
konu
(taip pat plg. ir suom.
konepuu
,
konekoivu
ʻберёза, очищенная и разрубленная летом для зимних нуждʼ,
konava
,
koneva
ʻзабавный, любопытный, мудреныйʼ ir kt.). žr. ginti
Šaltinis:
Анттила 1988-1996 (1997)
, 115—116
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas