Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: genėti, gundyti, gargaras.

Antraštė:

genė́ti

Straipsnelis:

Atematinių formų su -mi klasei, formaliai atitinkančiai ide. I seriją, priklauso ir daugelis baltų ir slavų veiksmažodžių, kurie pagal Stango prielaidą (Stang 1962, 162; 1966) dar senovėje galėjo pereiti į -mi formų grupę iš kitų tipų formų. Kad šakninių veiksmažodžių I serijos grupė kadaise buvo daug gausesnė, liudija jos pėdsakai baltų ir slavų kalbose. *e ir nulinio laipsnio kaita gerai atsispindi I serijos paradigmoje praes. 3 sg. het. kuenzi < *gʷʰénti ‘jis muša’, s. i. hánti, 3 pl. het. kunanzi < *gʷʰn-ónti ‘jie muša’, s. i. ghnánti. Tai netiesiogiai matyti atitinkamuose baltų ir slavų veiksmažodžiuose. *e atliepimas apibendrintas tematinio veiksmažodžio esamajame laike: s. sl. praes. 1 sg. ЖЕНѪ, lie. genù, la. dzȩnu ‘genu’ šalia nykstamojo laipsnio rytų baltų preterite: lie. gìnė, la. dzinu; -ē- yra ir lie. preterite, ir lie. gynė́ti. *e atliepimas ryškus ir rytų baltų veiksmažodyje su -ē-: lie. inf. genė́ti (1 sg. geniù, 3 gẽni), la. dzenēt ‘apkapoti medžio šakas’, dėl atliepimo ir semantikos plg. pr. -genix ‘genys’, -genis žodyje aytegenis (Mažiulis 1974, 216; Топоров 1979, II, 205–206), plg. lie. genỹs, la. dzenis iš *gen- ‘mušti, belsti’. Semantinės-sintaksinės aktyviųjų formų rekonstrukcijos su *gʷʰen- > s. i. han- turi didelį ratą paralelių (Haudry 1978, 214–215). [110] Pastarųjų žodžių etimologijai pagrįsti semantiniu atžvilgiu ypač svarbus lyginimas su s. isl. gana, av. aviǰanaiti ‘jis kerta medį’, Mǖhlenbachs-Endzelīns 1923–1925, III, 545.

Šaltinis:

Иванов 1981, 110–111

Antraštė:

genė́ti

Straipsnelis:

Gr. θείνω ‘mušti’, pasyve ‘būti mušamam’ sakoma ne tik apie ginklą, kuriuo muša priešininką, bet taip pat ir apie botagą, kūjį ir t. t. [425] […] Visa ši žodžių šeima, kuri reiškė visokį valdymą, yra kilusi iš pamatinio *ghʷen- ‘mušti’, iš kur pagal eufemizmą ‘mušti, kirsti’, plg. Chantraine, Sprache 1949, I, 143 t. Esamasis laikas su balsiu e ir su priesaga *ye/o- turi atitikmenį lietuvių kalboje geniù (inf. genė́ti) greta su nuliniu vokalizmu s. sl. žĭnjǫ, inf. žęti ‘pjauti, kirsti’. Kitos darybos lo. (de)-fen-dō ir t. t. Iš pradžių šie vediniai buvo šakninis atematinis esamasis laikas, skr. hánti = av. jainti = het. kuen-zi ‘jis muša’. Greta šio atematinio skr. hánati ‘mušti, kirsti’, lie. genù ‘varyti, saugoti, gyvulius’, s. sl. ženǫ ‘varyti’.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 425–426

Antraštė:

genėti

Straipsnelis:

Brückneris (Brückner A., Litu-slavische Studien, I) la. dzenuols (s.) ‘avilys’ laiko skoliniu iš le. dzien. La. žodis (plg. taip pat dzenis, dzeinis, bā̀rdu dzìt), ko gero, remiasi šaknimi gen- (dzìt, praes. dzenu, lie. genėti) ir todėl nieko bendra neturi su lenkų kalbos žodžiu, kuris pamatuotas veiksmažodžiu dziać (kaip ir dzianka ir dzienie).

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 99

Antraštė:

genė́ti

Straipsnelis:

Dakų vietovardis Γενουκλα sietinas su rytų la. dzanuklis ‘nukirstas medis’, kuris yra žodžio dzenêt (lie. genė́ti) vedinys [Endzelīns LatV I 1 254]. Pamatinė forma yra prabaltų *genuklis, -a resp. -utlis, -utla, kildintina iš ide. *gᵘ̯hen(ə)- ‘mušti’, iš kurios kilę taip pat s. i. han-ti ‘muša’, ghana- ‘užmušantis; lazda, kuoka’, av. ǰain-ti ‘muša, žudo’, arm. ǰnem ‘mušu’, lie. genu (giñti), s. sl. ženǫ (gъnati) ‘ginti, varyti’ [Pokorny IEW 491].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 22

Antraštė:

genė́ti

Straipsnelis:

žr. genys

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 205–206

Antraštė:

genė́ti, gẽni

Reikšmė:

haue Äste ab

Straipsnelis:

žr. ginti

Šaltinis:

Solta 1960, 80 t.

Antraštė:

genė́ti

Straipsnelis:

žr. gundyti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 341–345

Antraštė:

genė́ti

Straipsnelis:

[Aptariami ide. šaknies *gʷhen-, baltų-slavų kalbose įgijusios reikšmę ʻгнать, гонятьʼ, atitikmenys, matant galimus ide. abliauto refleksus Pabaltijo finų leksikoje.] Su lie. genė́ti gretintina suom. kona, kone ir konu (taip pat plg. ir suom. konepuu, konekoivu ʻберёза, очищенная и разрубленная летом для зимних нуждʼ, konava, koneva ʻзабавный, любопытный, мудреныйʼ ir kt.). žr. ginti

Šaltinis:

Анттила 1988-1996 (1997), 115—116