Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ginti, justi, rudas.

Antraštė:

ginti, gina, gynė

Straipsnelis:

žr. ginčyti

Šaltinis:

Buck 1949, 1270

Antraštė:

giñti (gẽna, gìnė)

Reikšmė:

treiben

Straipsnelis:

Tiesioginį pirmykštės trinarės sistemos refleksą baltų-slavų kalbose demonstruoja šaknų su pradiniu labioveliariniu ir šaknies finalės ‘Liquida’ ar nazaliniu nykstamojo balsių kaitos laipsnio realizacija. Jų u- vokalizmas suprantamas (pateisinamas) tik kaip ide. labioveliarinio labialinio elemento refleksas. […] Lie. genù, giñti ‘treiben’, s. bažn. sl. ženǫ ‘ginu, medžioju, seku’ ir jo inf. gъnati, pilnojo laipsnio ir lie. gunióti, gùnyti ‘verscheuchen’ (‘nubaidyti’), pr. guntwei ‘ginti’ (*gᵘ̯hen-, s. i. hanti, arm. ǰnem ‘mušk’, gr. θείνω

Šaltinis:

Tischler 1990, 81

Antraštė:

giñti, gìnti

Straipsnelis:

žr. gundyti

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 49

Antraštė:

gìnti, gẽna

Straipsnelis:

Ide. kilmės sen. armėnų veiksmažodiniai kamienai tik iš dalies yra pirminiai, kildinami iš ide. veiksmažodinių kamienų. -em asmenavimo veiksmažodžiai kilę iš ide. *-e- arba kitų kamienų. *-e-: arm. ǰnem ‘mušu, mušu lazda, kankinu’ < *gᵘ̯hen-e- iš *gᵘ̯en ‘mušti’ [plg. s. i. hanati ‘muša’ (šalia hanti, lie. genù].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 171

Antraštė:

giñti, gẽna

Straipsnelis:

[Baltų-slavų-germanų kalbose] ide. kamieną *aǵ- pakeitė šaknies *gʷhen- refleksai (IEW 492–492), kurių pirmykštė reikšmė ‘sutriuškinti, sumušti’ ir pan. Lie. yra genù, giñti (pr. guntwei) = sl. ženǫ, gьnati < *gʷhen-e/o- gʷhn̥- ir derivatas ganýti = goniti.

Šaltinis:

Hamp 1985b, 71

Antraštė:

giñti, gẽna

Reikšmė:

ginti, vyti

Straipsnelis:

[Kalbama apie prūsų etimologijas.] gun-twei (III katek.) ‘ginti, vyti’ < *gin- (kaip lie. giñ-ti ‘t. p.’, nors visada prūsų forma atskiriama nuo lietuviškosios ir pr. gun- tapatinama su sl. gъn- iš s. bažn. sl. gъn-a-ti, kažkodėl nekreipiant dėmesio į tai, kad gъna(ti) aiškiai yra naujas caus.-iter. su -ā- šalia senesnio gon-iti- = lie. gan-ýti, kurio pamatas buvo žen-ǫ, inf. žę-ti ‘ginti; duoti akstiną; mušti’ = lie. genù, inf. giñti : s. i. hán-ti, gr. θείνω, het. ku̯en-zi, lo. offen-dō).

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 172

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

Prasl. gъnati ‘ganyti’, goniti (s. sl. ГЪНАТИ, s.-kr. гна̏ти , s. r. гънати, č. hnáti, le. gnać ir kt., bulg. гоня, mak. гони [64], s.-kr. гòнити, č. honiti, le. gonić ir kt.) turi atitikmenis baltų kalbose: pr. guntwei, lie. giñti, la. dzit, ganît, lie. ganýti. Baltų kalbų pirminė forma turi reikšmę ‘ginti’, o iteratyvinė – ‘ganyti’. Praslavų prokalbėje ši semantika pasiskirsčiusi taip: gъnati / goniti ‘ginti’ ir pasti ‘ganyti’ [65].

Šaltinis:

Мартынов 1983, 64–65

Antraštė:

ginti

Straipsnelis:

Lie. ginti, la. dzīt, s. sl. gŭnati, goniti ir t. t., bendras slavų, giminiški skr. han-, gr. θείνω ‘suduoti, mušti’, s. air. gonim ‘žaizda’ ir t. t., visi < ide. *gʷhen-. Semantinė raida: ‘suduoti’ → ‘varyti gyvulius pirmyn’ → ‘varyti, ginti’. Žr. varyti.

Šaltinis:

Buck 1949, 714

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

žr. genėti

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 22

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

[Analizuojami baltų-slavų-albanų etimologiniai sutapimai.] Gyvulius gindavo. Atitinkamam veiksmažodžiui buvo pavartota ide. šaknis *gᵘ̯hen- / *gᵘ̯hon- (kitose kalbose teturi pradinę reikšmę ‘būti’): lie. genù, s. sl. ЖЕНѪ, ГОНѬ, alb. (për)zë (su tolesne sem. raida – ‘užginti’ → ‘gaudyti, griebti’).

Šaltinis:

Широков 1984, 18

Antraštė:

gìnti

Reikšmė:

wehren

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek bendras baltų ir slavų inovacijas ir kiek savarankiškas baltų ir slavų inovacijas. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti kaip bendrabaltiškus ir bendraslaviškus (praslaviškus), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. pjáuju, pjáuti : s. sl. žьnjǫ, žęti; lie. tęsia šaknį *pēu̯iō, plg. lo. paviō, -ire ‘schlagen; stampfen’ ir t. t. (Buck 507, Pokorny 827). Sl. reprezentuoja šaknį *gᵘ̯hen(ə)- (t. y. *ghenH-) ‘schlagen’ (Pokorny 491–492), specializuota žemdirbystės reikšme, o baltai išsaugojo šį veiksmažodį senesne, ne žemdirbystės, reikšme, būtent lie. ginù, gìnti ‘wehren’ (Trautmann BSW, 85).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 126

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

žr. genėti

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 22

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

žr. genetys

Šaltinis:

Pârvulescu 1986, 189

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

žr. genys

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 205–206

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

žr. ganýti 02

Šaltinis:

Мартынов 1978, 18–19

Antraštė:

ginti, genù

Reikšmė:

treibe

Straipsnelis:

[Bendraide. žodis – arm.] ganem ‘mušu’, gan, gani ‘mušimas, pyla’. [Lit.:] Hübschmann AG I 431t; Pokorny 492; Adjarian Arm. Wurzelwörterbuch II 58; VIII 111. Čia dar priklauso arm. ǰin ‘lazda’, ǰnem ‘mušti’, ǰnǰem ‘žudau, naikinu’. Šie [81] žodžiai kilę iš ide. *gᵘ̯hen- ‘mušti’. Įvairios formos lengvai paaiškinamos įvairiu abliauto laipsniu, o tai yra tolesnių gretinimų išeities taškas: taigi ǰin ir ǰnem (iš *ǰinem) yra šaknies balsių kaitos e laipsnis ir ǰnem (ide. *gᵘ̯heno) atitinka s. i. hanati ‘muša’, lie. genù ‘treibe’, s. bažn. sl. ženǫ, gъnati ‘genu, persekioju’. O ǰnǰem yra tapatus gr. θεινω (*gᵘ̯heni̯o); lie. genìu, genė́ti ‘haue Äste ab’ yra nukrypęs dėl savo specializuotos reikšmės. (Tarp kitko, Brugmannas Grdr II² 3, 180 išn. neigia arm. ǰnǰem ir gr. θεινω identiškumą. Veikiau čia būta sunykusios reduplikacijos kaip s. i. jánghanti). […] Taigi arm. koreliuoja su s. i., bl., sl. ir het. (kuenzi ‘jis žudo’), turbūt taip pat ir su gr. […] [114] Išskirtina „archajiška“ s. i., bl., sl. grupė, susijusi su arm. ǰnem ‘mušu’.

Šaltinis:

Solta 1960, 80 t.; 114

Antraštė:

giñti, gìnti

Straipsnelis:

žr. gundyti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 341–345

Antraštė:

giñti, gìnti

Straipsnelis:

žr. gundyti

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 49

Antraštė:

giñti

Reikšmė:

treiben

Straipsnelis:

žr. gunyti

Šaltinis:

Tischler 1990, 81

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

Trakų Γινουλα siejant su kuršių Gine, Ginulle, la. g̔inst „verderben, verschmachten“, g̔inis „ein abgemagerter, abgezehrter Mensch“ galima buvo nurodyti ir lie. up. Gìn upis, ež. Ginaĩčiai (...), susijusių su lie. giñti, gẽna, gìnė.

Šaltinis:

Kazlauskas 1970b, 126

Antraštė:

gìñti

Straipsnelis:

žr. jentaras

Šaltinis:

Кипарский 1973, 69

Antraštė:

ginti (genù)

Straipsnelis:

Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur arm. ǰnem ‘ich schlage’ < s. arm. *ǰinem < ide. *gʷhenō- yra labiovelarinis, kitur yra velarinis, plg. lie. genù, dar plg. air. hanati, s. sl. ženo̧.

Šaltinis:

Poljakov 1995, 105–106

Antraštė:

giñti

Straipsnelis:

[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: ide. sonantų vokalizacija su u.] Pr. guntwei ‘drive’, bet sl. žęti, žĭmǫ ‘cut, harvest’, lie. giñti ‘strike, drive’, giñklas ‘weapon’. Ide. *gʷʰen-, plg. s. i. hánti ‘slays’, het. ku̯enzi ‘kills’ etc.

Šaltinis:

Andersen 2003, 59–62

Antraštė:

giñti

Reikšmė:

drive cattle

Straipsnelis:

Bl.-sl. vediniai iš ide. *gʷhen- gali turėti skirtingą abliauto laipsnį: sl. inf. gъnati ‘drive cattle’ (taip pat pr. guntwei): pilnojo laipsnio prezensas ženǫ, bet lie. inf. giñti ‘drive cattle’, liudijantis nykstamojo balsių kaitos laipsnio realizaciją -i- ~ -e- ~ -o-. Plg. gurklỹs.

Šaltinis:

Young 2006a, 372

Antraštė:

gìnti

Reikšmė:

защищать, оборонять, отстаивать, запрещать

Straipsnelis:

Ide. šaknis *gʷhen- ʻбить, ударятьʼ baltų-slavų kalbose įgijo reikšmę ʻгнать, гонятьʼ, iš dalies dalindamasi juos su šaknies *weǵh- ʻдвигатьсяʼ refleksais. Pradinė ʻгнать, гонятьʼ šaknis *aǵ-, plačiai paplitusi kitose ide. kalbose, buvo prarasta, tačiau jos semantinis spektras yra vksm. lie. gìnti ʻзащищать, оборонять, отстаивать, запрещатьʼ / giñti ʻгнатьʼ ir rus. гнать. Baltų abliauto laipsniai gin- / gen- / gan- buvo papildyti variantais gyn- / gun- / gui-(n)- / gein- / gain-, kas leidžia nusakyti ryšį su suom. kina / keno. Ryšį su reikšme ʻгнатьʼ liudija ir ang. snowdrift ʻсугроб, заносʼ šalia drive, ir suom. glosa aja- ʻгнать, гонятьʼ (šalia ajatus): suom. aja- ʻгнать, гонятьʼ yra paskolinta iš ide. *aǵ-. Taigi atitikimas kin- ir gin- neginčijamas. Suom. kina artimiausia paliudyta forma yra lie. gýna ʻзащищающийсяʼ, o su lie. giñčas (taip pat ir lie. giñčyti) geriau tiesiogiai negretinti, nes suomių kalboje nėra jokių t pėdsakų. ʻУпрекатьʼ tipo reikšmė yra slavų kalbose, plg. rus. нагоня́й, пого́нка, s. č. hana, haňba, taip pat plg. rus. гнать ʻпреследоватьʼ. Čia priskirtini su žodžiai, susiję su medžiokle, lie. gónioti, gónyti, gunióti, gáinioti, rus. го́нчая, погна́ть, заго́нщик. žr. gonyti

Šaltinis:

Анттила 1988-1996 (1997), 109—111

Antraštė:

giñti

Reikšmė:

гнать

Straipsnelis:

žr. ginti

Šaltinis:

Анттила 1988-1996 (1997), 109—111

Antraštė:

giñti

Reikšmė:

treiben

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose *kʷ buvo atsakinga už raidą *r̥ > *ur, yra problemiška, plg. lie. giñti ‘treiben’ (: genù ‘treibe’), kilę iš *gʷʰn̥-.

Šaltinis:

Lipp 2009a, 25