Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gerklė, dausa, ėnioti, ketvergis, melda, jungti, num- (že.), balgnas, gruodas, šlafrokas, smaigyti, siurbti, auksas, tekis, bendė, sekmas, sviklas, susikalbasyti, pjautuvas, įrankis.

Rezultatai

Antraštė:: gerklė̃
Straipsnelis:: Alb. gryke f. ‘gerklė; tarpeklis; žiotys; įlanka; sąsiauris’ yra labai diskutuotinos kilmės žodis. Iš pasiūlytų sugretinimų patikimesnis yra gretinimas su lie. gerklė, gurklys, pr. gurkle ‘gerklė, gurklys’.
Šaltinis:: Çabej 1962c, 58 (73)

Antraštė:: gerklė̃
Reikšmė:: ryklė, skylė iš burnos į stemplę
Straipsnelis:: [Akivaizdu, kad daugelis tochariškų kūno dalių pavadinimų yra indoeuropietiški:] toch. B kor ‘gerklė’ = lie. gerklė̃ ‘ryklė, anga iš burnos į stemplę’, arm. kokord ‘gerklė’.
Šaltinis:: Краузе 1959, 50

Antraštė:: gerklė̃
Straipsnelis:: Autorius prie žodžių darybos variantų pateikia bulg. гръклян, s.-kr. гр̀кљан, kurie stovi skyrium tarp slavų kalbų. Jie yra analogiški lie. gerklė̃, gurklỹs ‘gūžys’, ‘Adomo obuolys’ ir pr. gurcle.
Šaltinis:: Бернштейн 1961, 74

Antraštė:: gerklė̃
Reikšmė:: priekinė kaklo dalis, užpakalinė burnos dalis, ryklė
Straipsnelis:: Literatūrinės šiandieninės gr. σβέρκος ‘sprandas’, alb. zverk-u, xerk-u, xverk-u ‘t. p.’, mak.-rum. svercă ‘t. p.’ yra giminiški balkanizmui, kurio kilmė neaiški. Vieni kalbininkai tvirtina, kad σβέρκος yra skolinys iš alb. zverk-u. Šią idėją pirmasis pasiūlė G. Meyeris, kuris zverk-u laikė albanų kalbos veldiniu (plg. Meyer EW, 488). Jo mėginimas alb. zverk etimologiškai susieti su lie. gerklė̃ ‘priekinė kaklo dalis, užpakalinė burnos dalis, ryklė’ nebuvo įtikinamas. Tokį siejimą atmetė ir kiti lingvistai (H. Pedersen KZ, XXXVI, 1900, 325; Walde Pokorny I, 683).
Šaltinis:: Moutsos 1977, 338

Antraštė:: gerklė
Straipsnelis:: Daugiausia ide. kalbų žodžiu gerklė suprantama vidinė gerklės dalis, nors yra atvejų, kai šis žodis tapo kaklo pavadinimu. Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką gerklė etimologiškai siejami su sąvokomis ‘ryti’, ‘apskritos formos’, ‘siaura anga’, ‘kliuksėti’ ir t. t. Kai kurie gerklės pavadinimai kildinami iš ide. *gel- arba ide. *gʷer-. Lie. gerklė, pr. gurcle, s. sl. grŭlo, s.-kr. grlo ir t. t., s. isl. kverkr, lo. gurges ‘gelmė, praraja’, skr. gala-, av. garō (pl.) ir t. t. Iš ide. *gel- > lo. gula ‘vidinė gerklės dalis’, s. ang. ceole, s. vok. kela ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 233–234

Antraštė:: gerklė̃
Reikšmė:: Kehle, Gurgel
Straipsnelis:: alb. grýkë, -a f., pl. -ë ‘gerklė, ryklė’ iš praalb. *gᵘ̯r̥kā, plg. pr. gurcle ‘gerklė’, lie. gerklė̃ f. ‘Kehle, Gurgel’, iš [107] šaknies *gᵘ̯er-, gᵘ̯r̥- kaip lo. gurges m. ‘ryklė, gerklė’, gurguliō ‘gerklė’, sl. bulg. gъ́rlo ‘gerklė’, s.-kr. gȑlo ‘kaklas, gerklė’.
Šaltinis:: Euler 1985a, 107–108

Antraštė:: gerklė̃
Reikšmė:: Kehle, Luftröhre
Straipsnelis:: [Garsinius nesutapimus rodo] pr. gurcle ‘gerklė, Gurgel. (EV 97), lie. gerklė̃ ‘Kehle, Luftröhre’, lo. gurguliō ‘t. p.’ ir kt.
Šaltinis:: Euler 1983, 38