Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
žr. girdyti
Šaltinis:
Авксентьева 1975, 45
Antraštė:
gurklys
Straipsnelis:
žr. gerklė
Šaltinis:
Çabej 1962c, 58 (73)
Antraštė:
gurklỹs
Reikšmė:
gūžys, Adomo obuolys
Straipsnelis:
žr. gerklė
Šaltinis:
Бернштейн 1961, 74
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
žr. gerti
Šaltinis:
Tischler 1990, 81
Antraštė:
gurklỹs
Reikšmė:
Kropf der Vögel
Straipsnelis:
Tiesioginį pirmykštės trinarės sistemos refleksą bl.-sl. kalbose demonstruoja šaknų su pradiniu labioveliariniu ir šaknies pabaigos ‘Liquida’ ar nazaliniu nykstamojo balsių kaitos laipsnio realizacija. Jų u-vokalizmas (pateisinamas) tik kaip ide. labioveliarinio labialinio elemento refleksas, plg. lie. gérti ‘trinken’, s. bažn. sl. po-žrěti ‘ėsti, praryti’ – ir lie. gurklỹs, gùrklis ‘Kropf der Vögel‘, s. r. gъrlo, r. gorlo ‘gerklė’ (*gᵘ̯er-, lo. vorāre, gr. βορά ‘Frass’ (‘pašaras’) ir t. t.)
Šaltinis:
Tischler 1990, 81
Antraštė:
gurklỹs
Reikšmė:
gūžys, pasmakrė
Straipsnelis:
Pr. gurcle ‘ryklė’ siejama su lie. gùrklė ‘garankštis’, gurklỹs ‘gūžys’, ‘pasmakrė’ ir kt. (plg. BB 3 Moz. 1, 16; SD 402 ir kt.); gùrklis, gurklẽlis, gurklìngas, gurklinis, gurkliúotas, gurkliúoti, gurklúoti, gurklóti, gùrklioti, gurklinti, gurklinė́ti ir kt., kurios priešinamos formoms su kitu vokalizmu: lie. gerklė̃, gerkla, gérklos; gerklis, gerklỹs, ger̃klius, gerklìnis, gerklė́ti, gerklauti, gerkliúoti ir pan. (LKŽ III, 258–260). Taip pat plg. Rytų Prūsijos vok. gerken, Gegerk, la. gurklis ‘gūžys’, ‘gerklė’ šalia ģerkle ‘gerklė’, ‘ryklė’ (lituanizmo – ME I, 697), sl. *gъrdlo; le. gardło, luž. a. hordło, luž. ž. gjardło; č., slovk. hrdlo, bulg. гъ̀рло, s.-kr. гр̏ло, r., ukr., br. го́рло; kitas kaitos laipsnis: le. zřódło, luž. ž. žródło, č. zřídlo ir kt.; bulg. ж(д)рело́, s.-kr. ждриjѐло, slov. žrélo, r. жерело́, br., ukr. жерело́ ir pan. – dažniausiai reikšme ‘šaltinis’, bet ir ‘gerklė’, ‘žiotys’ ir t. t. Paralelinės yra formos: *ger-dl-(-tl-) : lie. gerkl-, prasl. *žer-dl-. Dėl tokio tipo darinių reguliarumo išryškėja ryšiai su veiksmažodžiais, kilusiais iš *gᵘ̯er- ‘ryti’, plg. lie. gérti, la. dzer̂t ‘gerti’, sl. *žerti (*žьrǫ). Iš dalies dėmesio yra verti bulg. гръкла̀н, гръкля̀н ‘kvėpuojamosios gerklės viršutinė dalis’, [349] ‘gerklos’, s.-kr. гр̀кљан iš *gr̥kljan-ъkъ. [350]
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 348–350
Antraštė:
gurklỹs
Reikšmė:
gūžys, skilvis
Straipsnelis:
Prasl. gъrdlica ‘balandis’ (s. sl. ГРЪЛИЦА, bulg. грълица, mak. грлица, s.-kr. гр̏лица, гр́ла, slov. gŕlica, r. горлица, č. hrdlice, le. gardlica) turi aiškią darybą: gъrdlica < gъrdlo. Plg. r. горляк ‘balandis’ ir br. гарляк ‘gūžys’. Balandžio pavadinimas siejamas su gūžiu, dėl to lie. gurklỹs ‘gūžys, skilvis’ rodo senąjį balandžio pavadinimą, išlikusį prasl. *gъrdlica, gъrdlja formose. [65] Lie. gurklỹs bei pr. gurcle dar siejami su prasl. gъrdlo (bulg. гърло, mak. грло, s.-kr. гр̏ло, slov. gŕlo, r. горло, č. hrdlo, slovk. hrdlo, le. gardło, luž. a. hordło, luž. ž. gjardło ‘gerklė, ryklė’. Visišką baltų ir slavų formų genetinį tapatumą paremia paralelinis prasl. žerdlo (bulg. жрело, s.-kr. ждре́ло, slov. žrélo, s. r. жерело) ‘nasrai, ryklė’. Visi jie kildinami iš ide. gᵘ̯er- ‘ryti, ėsti, gerti’ (prasl. žьrati, lie. gérti, s. i. giráti, lo. vorare ir t. t.). [66]
Šaltinis:
Мартынов 1983, 65–66
Antraštė:
gurklỹs
Reikšmė:
gūžys; gerklė
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras bando išaiškinti baltiškuosius ir itališkuosius ingredientus, atsiradusius paribiuose kontaktuojant kalboms. [8–9] Prasl. gъrdlica (s. sl. грълица, bulg. грълица, mak. грлица, s.-kr. гр̏лица, гр́ла, slov. gŕlica, r. горлица, č. hrdlice, le. gardlica) ‘balandžio rūšis, columba turtur’ yra aiškios darybos: gъrdlica, gъrdlja < gъrdlo. Plg. r. горляк ‘balandis’ ir br. гарляк ‘gūžys’. Balandžio pavadinimas siejamas su gūžiu, gurkliu (didžiagūžiu balandžiu), dėl to lie. gurklỹs ‘gūžys’ rodo seną balandžio pavadinimą, išlikusį prasl. *gъrdlica, gъrdlja pavidalu. O prasl. golǫbь neturi baltiškų atitikmenų. [19] Kitos sinonimų poros: prasl. gъrdlo – glъtъ ‘gerklė, ryklė’ pirmasis žodis, iš kurio kilę bulg. гърло, mak. грло, s.-kr. гр̏ло, slov. gŕlo, r. горло, č. hrdlo, slovk. hrdlo, le. gardło, luž. a. hordło, luž. ž. gjardło, turi tikslių atitikmenų baltų kalbose: pr. gurcle, lie. gurklỹs ‘gerklė’. Šis atitikimas sustiprinamas paralelišku prasl. žerdlo (bulg. жрело, s.-kr. ждре́ло, slov. žrélo, s. r. жерело), turinčiu bendrą reikšmę ‘nasrai, ryklė’ = lie. gerklė̃. Nurodyti baltų-slavų gerklės, ryklės pavadinimai kilę iš ide. veiksmažodžio gᵘ̯er- ‘ryti, gerti’ (prasl. žьrati, lie. gerti, s. i. giráti, lo. vorare ir t. t.). Sinonimiškas prasl. glъtъ turi giminiškų lotyniškų formų, bet ne baltiškų.
Šaltinis:
Мартынов 1978, 20
Antraštė:
gurklỹs
Reikšmė:
gerklė, pasmakrė, gūžys
Straipsnelis:
Istorinė slavų kalbų fonetika nepripažįsta reguliaraus tl, dl > kl, gl ir teigia, kad tl, dl išlieka ar paprastėja ir virsta l. Būtent todėl bulg. гръкля́н ‘gerklė’ laikytas senuoju bl. elementu, atsiradusiu pietų slavų leksikoje (plg. lie. gurklỹs ‘gerklė, pasmakrė, gūžys’, kuriame įvykęs baltų kalboms dėsningas tl > kl). Susipažinę su slavų kalbų ir tarmių leksika vis labiau įsitikiname, kad šiuo atveju susidūrėme su fonetikos ypatybe, kuri sporadiškai reiškiasi kone visose slavų kalbose ir su atitinkamu fonetikos reiškiniu baltų kalbose ją sieja vien bendra analogija.
Šaltinis:
Трубачев 1970 (1972), 4
Antraštė:
gurklys
Straipsnelis:
Alb. gryke f. ‘gerklė; tarpeklis; žiotys; įlanka; sąsiauris’ yra labai diskutuotinos kilmės žodis. Iš pasiūlytų sugretinimų patikimesnis yra gretinimas su lie. gerklė, gurklys, pr. gurcle ‘gerklė, gurklys’
Šaltinis:
Çabej 1962c, 58 (73)
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
Alb. grykë ‘gerklė, ryklė’ kol kas neturi visuotinai priimtos etimologijos. G. Meyeris alb. grykë lygino ne tik su sl. *kъrkъ, bet taip pat ir su sl. *gъrdlo ‘gerklė’, lie. gurklỹs, pr. gurcle ‘gerklė’ < ide. *gᵘ̯er-tlo- (Meyer EW, 1891, 133). Vis dėlto abu šiuos sugretinimus autorius kvalifikuoja kaip „trügerisch“ (ten pat). [52] Remdamiesi fonetika, galime alb. grykë šaltiniu laikyti praalb. *grīwīkā, kuriame nesunku įžiūrėti derivatą ide. *gᵘ̯rīu̯ā : s. i. grivā́ ‘užpakalinė kaklo dalis, sprandas’, av. grīvā ‘t. p.’, la. grīva ‘delta, upės žiotys’, al. *griva ‘karčiai’.
Šaltinis:
Орел 1984, 52–53
Antraštė:
gùrklys
Straipsnelis:
S.-kr. ir bulg. kalbose išliko senasis žodžių darybos variantas *gъrkl’anъ (plg. s.-kr. гр̀кљан, bulg. гръкла̀н, гръкля̀н ‘gerklė’), kurį tiksliai atitinka lie. gùrklys (БЕР 288; Popovič J. Geschichte der serb. Sprache. W., 1960 25).
Šaltinis:
Куркина 1976 (1978), 28
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
žr. girdyti
Šaltinis:
Авксентьева 1975, 45
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
[Apžvelgiami prūsistiniai K. O. Falko rankraščiai.] Pr. gurcle E 97 laikomas substitucinės germanizacijos padariniu. Plg. lie. atitikmenį gurklỹs.
Šaltinis:
Stundžia 1996, 96
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. gurklỹs ‘throat’ < ide. *gʷrtlo-.
Šaltinis:
Matasović 2005, 150
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: ide. sonantų vokalizacija su u.] Sl. gŭrdlo ‘throat’, lie. gurklỹs ‘id.’, bet s. sl. žĭrǫ ‘swallow, eat’, lie. gìrtas ‘drunk’. Ide. *gʷʰerh₃-, plg. s. i. gírati ‘swallows’, av. gar- ‘swallowing’, arm. keri ‘I ate’, gr. bibrṓskō ‘eat’, lo. vorō.
Šaltinis:
Andersen 2003, 59–62
Antraštė:
gurklỹs
Straipsnelis:
Sl. *gъ̑rdъ refleksą -ur- liudija bl.-sl. šaknies finalės liquida po ide. labioveliarinio dėmens (Vaillant 1950 –77 I 171f.f.). Tai atsispindi sl. *gъrdlo ‘throat’ ~ lie. gurklỹs – šaknies *gʷer(h3)- ‘swallow’ (Mallory-Adams 175; s sl. *žerti iš s. sl. po-žrěti ‘swallow’, lie. gérti ‘drink’) vedinyje su nykstamojo balsių kaitos -i- laipsniu, matomu lie. gìrtas ‘drunk’. Plg. gìrti ‘praise’.
Šaltinis:
Young 2006a, 372

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas