Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gesti.

Rezultatai

Antraštė:: gèsti
Straipsnelis:: žr. gedauti
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 182–184

Antraštė:: gesti
Straipsnelis:: Het. kištari ‘gęsta, baigiasi, dingsta’, kištanu- ‘gesinti’ (tr.) kaip kilęs iš *gᵘ̯es-t gretinamas su s. i. jásate ‘išsekintas, išvargintas’, toch. B käs- ‘gesti’, lie. gesti, go. gistjan ‘(su)gesti’.
Šaltinis:: Seebold 1983, 36

Antraštė:: gèsti
Straipsnelis:: žr. (pa)gadinti
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 283

Antraštė:: gèsti
Straipsnelis:: žr. gedauti
Šaltinis:: Seebold 1970, 91–93

Antraštė:: gèsti, gę̃sta, gẽso
Straipsnelis:: Toch. A käs-, ks-, B kes-, kas-, ks- ‘erlöschen’ aiškiai negalima atskirti nuo gr. σβέννυμι, perf. med. ἔσβεσμαι ‘gesinti, (už)gèsti’, lie. gesaũ, gèsti ir t. t. Toch. B formą kes- reikia kildinti iš ide. *(s)gᵘ̯os- (kuri taip pat suponuoja labialinio *gᵘ̯ traktavimą gr. žodyje σβέννυμι, toch. AB ks- (uždarame skiemenyje käs-, B kas- = käs-) ide. *(s)gᵘ̯s-.
Šaltinis:: Windekens 1969, 487

Antraštė:: gèsti
Straipsnelis:: Gr. φθόνος m. 1. ‘nepalankumas, priešiškumas; pavydas, pavyduliavimas’, 2. (spec.) ‘dievų nepalankumas, žeminantis žmogų, kurio laimė yra nepaprasta’; 3. ‘atsisakymas; trukdymas’. Būtinai reikia analizuoti φθόν-ος, nes tariamoji priesaga -ονο- neegzistuoja (žr. F. Bader, Minos 1969, X, 34 t., dėl φθόνος, κλόνος, χρόνος). Vadinasi, iškeliame veiksmo pavadinimą, padarytą iš kamieno *φθεν-. Kuiper, Nasalpraesentia, 65, pripažįsta, kad φθ yra senasis *gʷdh- ir aiškina *φθεν- antruoju *gʷdh-en-, sugretindamas su lie. gendù, gèsti ir t. t., – abejotina dėl reikšmės (Fraenkel LEW, s. v. gèsti 2 šios giminystės neįžiūrėjo). Kita hipotezė: žodžio pradžios φθ- galįs remtis *gzʷh- (Lejeune, Phonétique, §28) ir kartu Prellwitzu, 344, vėl gundo prisiminti av. аγžō. nvamna- ‘tas, kuris nesusimažina’, parašyta vietoj a-γžanva-mna-, kuris yra veiksmažodžio *γžanv- medialinio esamojo laiko dalyvio privatyvas (dėl formos žr. Bartholomae, Altiranisches Wörterbuch, 50); *φθεν- reikštų ‘mažinti (nuopelnus ir t. t.)’. Bet visos šios lyginimo pagundos, kurios apsiriboja graikų kalba ir vienintele izoliuota avestos forma, beveik bevertės. Etimologija, siejanti su gr. θέσ-σασθαι, πόυος, dar mažiau pagrįsta. Bibliografiją žr. Boisacq ir Frisk GEW, s. v.).
Šaltinis:: Chantraine DEG IV (2), 1202

Antraštė:: gèsti
Straipsnelis:: Toch. A käs-, B käs-, kes- ‘užgesti’ su: A inf. kässi, part. praet. kaksu; B inf. ksetsi, praes. med. kesenträ. Šis veiksmažodis papildo gr. σβέννυμι, aor. σβέσ-σαι ‘(už)gesinti’, lie. gestù, s. sl. ugasiti ‘σβεσαι’, skr. jásate ‘būti išvargintam’, jāsáyati ‘(už)gesinti, išsemti, išvarginti’ (dėl av. fra-zahīt̰, het. kišt- ir go. qist plg. Mayrhofer EWA I 425 ir Frisk, GEW II 685 t.): jau Smithas, Tocharisch, 1910, 10 galvojo apie ide. *(z)gᵘ̯es- (šiuo atveju *g̑es reikia atmesti). Nors B kes- aiškiai reprezentuoja ide. *(z)gᵘ̯os-, bet AB käs aiškintinas kildinant arba iš ide. *(z)gᵘ̯s- (nulinis laipsnis: su antriniu ä prieš priebalsį) arba iš ide. *(z)gᵘ̯ə₂s-. Taip pat žr. A ksā- ‘(ap)spanginti, (ap)akinti (?)’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 210

Antraštė:: gèsti
Reikšmė:: blėsti
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su uždarumos priebalsiu *k žodžio pradžioje:] 5.12. ural. *kupsa- ‘užgesinti, gesinti’ (est. kustu- Kolos samių gop'se) ~ ide. *gᵘ̯es- ‘užgesti, gesinti’ (gr. σβέννῡμι ‘gesinu’, lie. gèsti ‘blėsti’ Pokorny IEW, 479–480).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 330

Antraštė:: gèsti, gę̃sta, gẽso
Straipsnelis:: Melchert […] kaip galimą het. kast- atitikmenį pateikia netikrą h.-luv. ast(a)- ‘alkis’ ir lygina toch. kaṣt, kest ‘alkis’, s. i. jásuri- ‘alkanas’ ir t. t. priimdamas veliarinę šaknį *ges- [nepaisant lie. gęstù, gèsti, s. bažn. sl. ugasnǫti ‘užgesti’ reikėtų atsižvelgti į palatalinės šaknies *g̑es- postulavimą, žr. Seebold, Elmar, die Vertretung der indogermanischen Labiovelare im hethitischen Anlaut, KZ 96, 1982, 36–38.
Šaltinis:: Tischler 1990, 90¹¹²

Antraštė:: gèsti
Straipsnelis:: La. pasienio trm. izg̔ìndelis „labai sulysęs, su atsikišusiais kaulais žmogus“ yra vedinys iš lie. skolinio izg̔ìndêt, plg. lie. išgèsti, -geñda.
Šaltinis:: Brencė 1970, 49

Antraštė:: gèsti
Straipsnelis:: Toch. A/B käs- act. ‘to quench, extinguish’, mid. ‘to come to extinction’ aiškiai yra susijęs su s. i. jas- (prez. jásate ir jásyati, aor. dāsīt vietoj *jāsīt), gr. aor. ἔσβην, Hom. ἔσβεσ(σ)α, prez. σβέννυμι ir Hsch. ζείναμεν, lie. gęstù, ing. gèsti, s. lie. gę́sa, la. dzèsu, dzèst, s. sl. u-gasnǫti, u-gasiti, go. denom. fra-qistnan etc., tik šaknies forma yra problemiška. Veikiausiai reikėtų rekonstruoti *gʷes- (žr. Jasanoff in Morphology and Language History. In Honour of Harold Koch, Amsterdam/ Philadelphia: Benjamins, 2008, 155–166), o ne *(s)gʷesh₂- (kaip daro LIV² 541).
Šaltinis:: Pinault 2012, 258

Antraštė:: gesti
Straipsnelis:: Straipsnyje nagrinėjami kartvelų ir indoeuropiečių prokalbių leksiniai kontaktai. Siejama protokartvelų *k’wes ‘extinguish’: s. gruz. k’wes-i ‘(Feuer)Stahl’, gruz. k’ves-av-s ‘er schlägt Feuer’ ir pan., ir ide. *gʷes- ‘extinguish’: lie. ges-ti, s. sl. u-gas-i-ti, gr. sbén-nū-mi, het. kist-, ved. jas-a-te, Toch. B. kes-.
Šaltinis:: Smitherman 2012, 508