Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gižti, nyderis, argi, skolėti, gryčia, kamunė, dėbti, greimas, žlugtis, skrandis, šlovė, baubas, lubiza, -nikti, voka.

Antraštė:

gìžti

Straipsnelis:

[Albanų ir graikų kalbos turi bendrų gyvulininkystės terminų:] alb. gjizë ‘sūris, varškė, Käse, Topfen, gelabte Milch’ : gr. ὀρός ‘Molke’, Jokl N., Studien zur albanesischen Etymologie und Wortbildung, 1911, 28. Čia priklausančio s. i. saraḥ reikšmė yra ‘flüssig’, tačiau alb. ir gr. leksemos (taip pat ir lo.) rodo, jog čia kalbama apie sūrių slėgimą²⁹. [²⁹ kitaip (alb. lytis siejama su lie. gìžti ‘sauer werden’) Liden KZ LXI, 1934, 1tt., ypač 2, 5 pastaba; prie šito dar Jokl N., Indogermanisches Jahrbuch XVIII, 1934, skyrius VII, Nr. 204 (Walde Hofmann II, 525)].

Šaltinis:

Jokl 1963, 153

Antraštė:

gìžti

Straipsnelis:

Oset. qyzyn : qyzt | ǧizun : ǧizt ‘grasinti; priešiškai nusiteikti; trokšti blogio’. Pirmine reikšme laikoma ‘gelti; kąsti’ ir kildinama iš ide. *geig- bei gretinama su arm. kʿcʿ-anem ‘geliu; kandu’, kʿcʿ-u ‘kartus’, lie. gìžti, gìžus ‘kartus, piktas’, giežiù ‘aš pykstu’. Čia tikriausiai priklauso ir pirmoji žodžio qīzœ-mar | ǧezœ-marœ ‘kančia’ dalis. Plg. taip pat qyst | ǧist ‘šaltis’, œnqīzyn (ИЭС I 165). Liden, KZ LXI 1 t.; Pokorny 356; Fraenkel 129.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 336

Antraštė:

gìžti

Reikšmė:

rūgti

Straipsnelis:

Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos. Ide. *g (*gᵘ̯) > arm. k : *gig̑- > kic-, kcanem ‘kandu, geliu’, kcu ‘kartus, aštrus (apie skonį)’ [plg. s. air. gēr (gig-ro-) ‘aštrus, rūgštus’, lie. gìžti ‘rūgti’].

Šaltinis:

Джаукян 1982, 60

Antraštė:

gižti

Straipsnelis:

žr. gižus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E-H, 184–186

Antraštė:

gìžti

Reikšmė:

imti rūgti

Straipsnelis:

žr. gaižus

Šaltinis:

Vanags 1994, 46

Antraštė:

gìžti

Reikšmė:

sauer werden

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami baltiškieji skoliniai pietų Estijos šnektose. Es. kihne ‘skābs’, kihkjas ‘t. p.’, kihmastuma ‘saskābt, sarūgt, ieskābt (par pienu)’ < bl. *gīž- / *giž-: lie. gìž-ti, gỹž-ti ‘sauer werden’, giž-ùs ‘ranzig, muffig, bitter, herb, mürrisch, launisch’. Žr. Fraenkel LEW I, 129: gaižùs.

Šaltinis:

Vaba 1996, 9