Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: grėbti, slankė, šis, lūpa, leketas.

Antraštė:

grė́bti

Straipsnelis:

žr. griebti

Šaltinis:

Seebold 1970, 237–239

Antraštė:

grėbti

Straipsnelis:

žr. grėblys

Šaltinis:

Buck 1949, 503

Antraštė:

grė́bti

Straipsnelis:

Tam pačiam semantiniam laukui, kaip lie. bèsti ir jam giminiški žodžiai su išlaikytu *e atliepimu, priklauso s. sl. ГРЕБѪ, s.-kr. грѐбем, slov. grébem, lie. grė́biu, grė́bia, grė́bė šalia *o atliepimo go., s. v. a. graban ‘kasti’ (Jasanoffas gretina su het. k(a)rap- ‘ryti, ėsti’, tačiau pastarasis aiškinamas ir kitaip: žr. Oettinger). Analogiškas atliepimo *e lie. žengiu santykis su *o atliepimu go. gaggan leidžia veiksmažodį priskirti tam pačiam tipui (žr. Jasanoff). *e atliepimas baltų kalbose išlaikomas ir lie. gedáuti (gedáuja, gedãvo) ‘ieškoti, klausinėti’ šalia *o air. guidid ‘pagarbina’ < *god-ī-ti.

Šaltinis:

Иванов 1981, 175

Antraštė:

grė́bti

Straipsnelis:

žr. griẽbti

Šaltinis:

Seebold 1970, 237–239

Antraštė:

grė́biu

Straipsnelis:

Toch. AB kärk- ‘vogti, grobti, atimti jėga’ su formomis: A inf. kärnātsi; B inf. karkatsi, praet. med. kärkāte. – Šis veiksmažodis yra susijęs su ide. *ger- ‘surinkti, sujungti’, kurį turime gr. ἀγείρω, toch. B kār- (ta pati reikšmė). Toch. AB kärk- galūninis -k- yra lo. žodyje grex, gregis ‘gyvulių arba tos pačios rūšies individų susibūrimas’, kuriame yra „netaisyklinga“ reduplikacija (redoublement „brisé“). Toch. forma yra formos *greg- (kuri galbūt vardažodinės kilmės) nulinis laipsnis; vadinasi, *gr̥g- Dėl reikšmės ‘vogti, etc.’ < ‘sutelkti, suburti’ plg. analogišką semantinę raidą turinčius: gr. φώρ ‘vagis’ < *bher- ‘nešti’; lie. grė́biu, s. sl. grabljǫ = skr. gr̥bhṇā́ti ‘griebti’. Taip pat žr. B arçakärça ‘šikšnosparnis’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 205

Antraštė:

grė́bti

Straipsnelis:

žr. grobas

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 314–315

Antraštė:

grė́bti

Straipsnelis:

[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms. Dar neaišku, ar Winterio dėsnis veikė prieš ide. *‑dH‑ grupę. Pvz.:] lie. grė́bti, grė́biu ‘an sich reißen; rechen’, s. sl. grabiti, grabljǫ ‘raffen, ergreifen’ kilo iš šaknies *gʰrebh₂- ‘ergreifen’.

Šaltinis:

Young 2008a, 206

Antraštė:

grė́bti

Reikšmė:

to rob

Straipsnelis:

[Aptariamas ‘Weise dėsnis’, pagal kurį ide. sprogstamieji palataliniai priebalsiai sanskrite prarado palatalizaciją prieš *r, bet ne prieš *l:] s. i. grabhⁱ- ‘to seize’ < *gʰrebh₁-, plg. lie. grė́bti ‘to rob’, la. grebt ‘to grab’, s. sl. grabiti ‘to rob’, het. karāp-ⁱ/kare/ip- ‘to devour’.

Šaltinis:

Kloekhorst 2011, 264

Antraštė:

grė́bti

Reikšmė:

harken, rechen; an sich reißen

Straipsnelis:

Reikia rekonstruoti germ. *g̱rēfa- VII ‘befehlen, beschließen’ dėl go. ga-grefts ‘Beschluß, Verordnung’, s. fryzų grēva, s. v. a. grāf(i)o, grābo ‘Graf, Statthalter, Vorsteher’, kurie yra be aiškios etimologijos, o ne *g̱rēpa- ‘greifen’. Lie. grė́bti ‘harken, rechen; an sich reißen’ yra baltų naujadaras iš ide. *gʰrebh₂- ‘ergreifen’.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 516–517

Antraštė:

grė́bti; grė̃bti

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kai kurių lietuvių kalbos veiksmažodžių pirminėms paradigmoms būdinga dviguba intonacija: pirminis etimologinis akūtas ir antrinis cirkumfleksas, pvz., lie. grė́bti / grė̃bti (s. i. gr̥bhṇā́ti, aor. ágrabhīt ‘(pa)griebti, (pa)čiupti’). Pirminė šaknis rekonstruojama kaip *gʰrebh₂- (LIV, 201), kai grė́bti – Winterio dėsnio rezultatas, arba *gʰrebʰh₂- (Jasanoff 2003, 81), kuomet jis pratęsia Narteno prezensą. *b protoide. buvo gana retas, todėl labiau tikėtina rekonstrukcija *gʰrebʰh₂-. Pailginto laipsnio bl.-sl. formų gausa (sl. *gra̋biti ‘grobti’, lie. gróbti, grúobstas ‘glėbys’) suponuotų *gʰrebh₂-, tačiau tai neatmeta galimybės, kad bl.-sl. formos apibendrino prez. *gʰrḗbʰh₂-ti, kauz. *gʰrōbʰh₂-éi̯e-ti ilgį šioje žodžių šeimoje. Jeigu jie neatspindi neoabliauto ar antrinės kontaminacijos su *gʰrebʰ- ‘kasti’, pilnojo laipsnio formos, pvz., lie. grebóti, grabóti ‘grėbti, grėbstyti’, grabstýti, grabùs tai patvirtintų. Derksenas (2008, 185), plg. Kortlandt (1988, 393), sl. *gra̋biti ‘grobti’, lie. gróbti, la. grâbt ‘griebti, čiupti’ sieja su s. norv. grápa ‘vagiliauti’ (šaknis *gʰreb-), o lie. grė́bti, s. i. gr̥bhṇā́ti – su la. grebt ‘skusti, gremžti, atkasti’, s. sl. greti, grebǫ ‘kasti’, go. graban ‘t. p.’ (šaknis *gʰrebʰ-). Šios šaknys bl.-sl. formose susimaišiusios, grė́bti akūtas perimtas iš gróbti. Tačiau lieka abejonių: germ. kalbos duomenys nepakankamai pagrindžia „šiaurinės“ šaknies rekonstrukciją *gʰreb- ‘(pa)griebti, (pa)čiupti’. Pvz., Seeboldas (1970, 237) nurodo s. norv. grápa, s. ang. grápian ‘apčiuopti, liesti’ greta *greipan ‘(pa)griebti, (pa)čiupti’. Be to, lie. gróbti, sl. *gra̋biti nereikėtų atskirti nuo lie. grė́bti, kuris neatskiriamas nuo s. i. gr̥bhṇā́ti, la. grebt, s. sl. *greti, go. graban nors ir turi kitokią reikšmę ‘kasti’ ir skirtingą morfologiją (molō-prezensą *gʰróbʰ- / *gʰrébʰ- vs. su aor. *gʰreb(ʰ)h₂-t ir prezensu *gʰr̥b(ʰ)-né-h₂-ti bei *gʰrḗb(ʰ)h₂-ti).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 24