Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
grę́sti
Reikšmė:
skusti, gramdyti, nušveisti, nutrinti, išdrėksti, išdraskyti
Straipsnelis:
Germ. grend-a- tr., intr. ‘sutrinti, susmulkinti, zerreiben’ (s. ang. grindan ‘trinti, braukti, sutraiškyti, sutreškinti’, gred-a-m : go. grinda-fraþjis ‘silpnadvasis’ [ir kt. pvz.]) galime lyginti su lo. ir lie. veiksmažodžiais. Kebloka paaiškinti žodžio pradžios garsus. Jeigu lo. lyties fonetika neiškraipyta, tuomet leksemos pradžioje siūlytina tik gᵘ̯hr-, tačiau tai prieštarautų germanų kalbų duomenims ir šią šaknį liudijantiems pavyzdžiams. Veikiausiai postuluotina *g̑hrendh- : lo. frendō ‘dantimis griežti, sutraiškyti, sutrinti’, lie. gréndžiu, grę́sti ‘skusti, gremžti, šveisti, trinti, drėksti, draskyti’. Šaknis gali slypėti gr. χραίνω ‘liečiu, tepu, bestreiche’. Panaši šaknis slypi lie. grémžti ‘grandyti, skusti’, grumždė́ti ‘dantimis griežti’. Priebalsiu išplėsta šaknis, matyt, slypi ir s. i. gharṣati ‘trina’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 240
Antraštė:
grę́sti
Reikšmė:
skusti, grandyti, valyti, scrape, valyti šepečiu; šveisti, scrub
Straipsnelis:
Kitas svarbus etimologo, kuris naudodamasis dviejų skirtingų ide. kalbų atitikmenimis stengiasi išsiaiškinti, kiek pagrįstos spėlionės apie minėtų ide. kalbų priešistorinius kontaktus, uždavinys yra įsitikinti, ar lyginamų kalbų fonetikos, morfologijos ar semantikos ypatybių neaptiksime kitose kalbose. Kalbant apie s. ang. [53] grindan ‘malti, grind’ : lie. gréndžiu, grę́sti ‘skusti, grandyti, valyti, scrape, valyti šepečiu; šveisti, scrub’ (žr. : Н. С. Чемоданов, Место герм. яз. среди других иде. яз., Сравн. грамм. герм. яз., М., 1962, 19–113) nėra jokios abejonės, kad lo. frendere ‘griežti (dantimis), gnash’ prijungtinas prie minėtų germanų ir baltų atitikmenų: nesvarbu, ar lo. fr- < ide. */gʷʰr-/, ar */ghr-/ (antruoju atveju fr- vietoj *hr- atsiranda pagal analogiją su lo. fricāre).
Šaltinis:
Polomé 1970, 53–54
Antraštė:
grę́sti, gréndu (gréndžiu)
Reikšmė:
stipriai trinti
Straipsnelis:
[Kai kurie paprastų darbo įrankių, namų apyvokos daiktų, tam tikrų darbų pavadinimai yra germanų-baltų izoglosos:] 24. S. ang. grindan (germ. grind-) ‘sutrinti; susmulkinti; sulaužyti’, v. ž. grand ‘rupus smėlis; rupiai malti miltai, sėlenos’, s. v. a. in grente ‘in argillosa terra’, s. isl. grandi ‘sekluma; žvyras’, go. grindafraþjis ‘silpnadvasis, bailus’ (*grinds ‘susmulkintas, sutrintas’) [80] – lie. gréndu (gréndžiu), grę́sti ‘stipriai trinti’, iter. grándau, -yti; r. гряда. Bendroji šaknis *ghren-dh- ²⁴ [²⁴ E. Fraenkelis lie. grę́sti gretina su lo. frendo, -ere. J. Pokorny IEW (p. 459) lo. frendo kildino iš ide. *ghren-d, gretindamas lo. žodį su gr. χόνδρος ‘kruopos, grūdai’ (disimiliacija iš *χρόνδ-ρος), s. isl. grotti ‘malūnas’].
Šaltinis:
Чемоданов 1961, 80–81
Antraštė:
grėsti, gresiù
Straipsnelis:
žr. grasa
Šaltinis:
Windekens 1976, 234
Antraštė:
grėsti
Straipsnelis:
žr. grasinti
Šaltinis:
Buck 1949, 1281
Antraštė:
grę́sti
Straipsnelis:
Esama nemažai šaknies *gher- plėtinių, pvz., ide. *ghren- ‘(su)trinti, brūžinti’, dažnai su dantiniu plėstuku -d(h)-, plg. lie. grę́sti ‘gremžti, brūžuoti, skusti’ (džn. grándyti), s. ang. grindan ‘sutrinti, sumalti’, ang. (to) grind ‘t. p.’; ‘aštrinti, galąsti; (su)kramtyti’, ol. grint, grind ‘žvirgždas, graužas’, v. v. ž. grant ‘t. p.’, s. isl. grand ‘grūdelis; žvirgždas, smėlis’ ir kt.
Šaltinis:
Urbutis 1997b, 238
Antraštė:
gręsti
Reikšmė:
frotter violemment
Straipsnelis:
[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo. būdv. grossus ‘gros, grossier’, atrodo, yra sustabarėjęs dalyvis, kilęs iš veiksm. *grondeō ‘broyer à gros grains’ (< caus. *gʰrondʰ-éi̯-e/o-), kuris atsirado iš šaknies *gʰrendʰ- ‘broyer, moudre’, plg. s. ang. grindan ‘moudre, monstras’ Grendel (Beowulf) (< germ. *grand-ila-, atsiradęs iš ide. *gʰrondʰ-ó- ‘broyé, concassé’). Ta pati semantinė raida matoma lo. frēsa f. ‘fleur de farine’, kuris yra senas dalyvis iš frendō ‘moudre’ (< *gʰrénd-e/o-), plg. lie. gréndžiu (< *gʰrénd-i̯e/o-) ‘frotter violemment’, kur Winterio dėsnio ilgumas reikalauja šaknies *gʰrend-.
Šaltinis:
Garnier 2010, 436–437

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas