Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: griauti, borškė, jeik-, muderė, launus, dūblis (dūblys), temnyčia, meitėlis, šarkas, durdyti, malkelė, šerpė, jupys, keblinti, gausus, burlega, miltai, išvora, dūliuoti, nosis, kremžti, kapota, muitas, dangorykštis, ręsti, jauta, kabelis, gomulas, naiva, įkirsti, insčios, trapus, čiožti, spyglys, kūdikis, pagairė, duris, dalia, seliopas, kurnai, šimtakvoldis, septyni, svekas, progumas.

Antraštė:

griáuti

Straipsnelis:

žr. griaučiai

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 283

Antraštė:

griauti

Straipsnelis:

žr. griausmas

Šaltinis:

Buck 1949, 58

Antraštė:

griáuti

Reikšmė:

sudaužyti

Straipsnelis:

Gr. χραύω […] Išreiškia atsitiktinio (aoristas) arba nuolatinio (prezentas) kontakto sąvoką: ‘sutikti’ ir ‘būti greta; priartėti, liestis’. Gana ilgą laiką χραϝ buvo gretinama su lo. in-gruō ‘atakuoti’, con-gruō ‘susitikti’ (Döderlein, Hom. Gloss. 1, 257) (tai, atrodo, priimtina) ir su lie. formomis, pvz., griáuju, griáuti ‘sudaužyti’, griųvù, griū́ti, apribojant gretinimą su aoristu ἔχραϝον (žr. Pokorny 460); gretinimas ir apribojimas nėra imponuojantis. Kalbant apie ἔχραϝον arba apie χραύω, graikų kalboje išplėstos -u- šaknies koegzistencija su -αίνω prezensu (žr. χραίνω) yra žymi, bet vokalizmas a lieka sunkiai interpretuojamas (plg. θραύω) ir su χρίω ‘trinti’ pateikia tą patį kaitos tipą kaip χρίω su χραύω. Šios skirtingos formos (χραϝεῖν. χραύειν, χραίνειν, χρίειν), kurias suartina jų reikšmė, gali būti kilusios iš tos pačios šaknies, bet Pokorny 439, 457 tt. daromi įvairiapusiai pergrupavimai yra sustingę, padriki ir reikia atsižvelgti į kūrybos (darybos) galimybes pačioje kalboje.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (2), 1272

Antraštė:

griauti

Straipsnelis:

Lie. griauti giminiškas la. gŗaut ‘gadinti’, lo. in-gruere ‘įsilaužti, įsiveržti’, con-gruere ‘susitikti’, gr. (Hom.) ἔχραον ‘užėjo, apėmė’.

Šaltinis:

Buck 1949, 759

Antraštė:

griáuti

Straipsnelis:

žr. gurti

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 11–12

Antraštė:

griáuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten fiksuojamas pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie. griáuti, griáuja, grióvė, la. gŗaût, gŗaûju, gŗâvu (ē) ‘(su)griauti’. Ide. *gʰreh₁u- arba *gʰreuh₁- (LIV, 202): gr. aor. ἔχρα(ϝ)ε ‘(už)puolė’, χραύω ‘braižyti, drėksti’; lo. in-gruō, -ere ‘(už)pulti’, con-gruere ‘suvienyti, (su)jungti’.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 215–216