Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gurti, vėdys, smagaulė, kodylas, linksniavimas, Ašvija, įsibadyti, kubarka, rūkti, šliurpė, Kirkšnovė, šakaliai, švašva, vara, liepsna, nei, pro, skurdus, žeberklas, atsainus, pylė, gaurai, lįsti, šermoti, prieminia, paliepė, klepus, gaudinti, būj, žeblioti, šmėkla, prymenė, kardintis, skalūnas, gludė, žiuriutės, gūbrys.

Antraštė:

gurti

Reikšmė:

šaižiai skambėti

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Варбот 1962, 67

Antraštė:

gùrti

Reikšmė:

trupėti, silpti, nykti, kamuotis

Straipsnelis:

Pr. gurīns ‘vargingas’ siejama su lie. gùrti (gū̃ra ir gùrsta) ‘trupėti’, ‘silpti’, ‘nykti’, ‘kamuotis’, [346] gùrinti ‘trupinti’, ‘mušti’, ‘daužyti’ ir t. t., gur̃sti ‘geibti’, ‘nykti’, ‘gaišti’ ir t. t., gurdìnti (plg. gurdùs ‘silpnas’, ‘bejėgis’, gurdulỹs ir kt.), gurė́ti, gurùs ‘purus’, ‘birus’, ‘niūrus’, ‘graudus’, gùrulas, gurùkas, gurinỹs ‘gabaliukas’ ir pan., gurlùs ‘silpnas’, gurlinti ‘silpti’, giáurė, tikriausiai gaũrė, gauraĩ ir pan. Čia ir la. gur̃t (gur̃stu, guru) ‘silpti’, ‘pavargti’, gurls ‘silpnas’, ‘nuvargęs’ ir t. t., gur̃ds, gur̃dȩns ‘pavargęs’, ‘nuilsęs’ ir kt. Jie kilę iš *geu-, *gou-, *gū- su -r- elementu ir tikriausiai yra susiję su žodžiais, reiškiančiais ‘lenktis’, ‘krypti’ ir pan. (Pokorny IEW, 393; LEW 179): lie. gū̃rinti ‘eiti susikūprinus’, gūrúoti, gū́ra, la. gūrâties, guôrîties, gùrus ir kt.; s.-kr. гу̏рити се ‘susigūžti’, ’susiriesti’, slov. gùrati, bulg. гу̀рам (се), гу̀ркам (се). Prie jų, matyt, priklauso ir kito šaknies vokalizmo pavyzdžiai: s.-kr. жу́рити се ‘skubinti’, slov. žúriti, ukr. жури́ти, r. жури́ть(ся) ‘sielotis’, ‘liūdėti’; ‘bambėti’, ‘barti’. Šių žodžių reikšmė orientuoja į kompleksą ‘liūdnas’: r. trm. жу́рный, журно́й ‘liūdnas’, jų pagrindu atstatoma adj. *žur-on- (*geur-ĭn, plg. pr. gur-īn-); pagal reikšmę plg. dar гура́с(т)ный ‘liūdnas’, ‘nuobodus’, гура́с(т)но, [347] гура́ститься; r. trm. сжу́риться ‘susigūžti’, s.-kr. гу̏рити се.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 346–348

Antraštė:

gùrti

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Варбот 1962, 67

Antraštė:

gùrti

Straipsnelis:

žr. gervė

Šaltinis:

Otrębski 1970a, 84–85

Antraštė:

gùrti

Straipsnelis:

Gùrti grupelės žodžių (plačiau žr. gurnis) etimologija svarstytina. E. Frenkelis 179 siūlė priskirti ide. šakniai *geu-, *gou- ‘lenkti(s) (išgaubtam ar įgaubtam būti)’, tad greta lie. gaũras ‘stambus, šiukštus plaukas, gyvaplaukis’, (trm.) gùras ‘kauburys’. Nepaisanat aiškinimų, orientuotų į vis kitas gùrti semantikos reikšmes, pamatinė reikšmė ‘trupėti’ (tranz. ‘trupinti’, iš dalies dar ir ‘trinti’) rodo sąsajas su ide. šaknimi *gher- (: ghr̥-) ‘(su)trinti, brūžinti’ (Pokorny I 439 t.). Tai patvirtina lie. griáuti, grū́sti, gr(i)áužti ir kiti šios šaknies plėtinių atsovai.

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 11–12

Antraštė:

gùrti

Straipsnelis:

Lie. gùrti (gū̃ra/ gùrsta, gùro) – žemaičių, rečiau rytų aukštaičių žodis. Dažnesnis su priešdėliais: pagùrti ‘pasilpnėti’, sugùrti ‘susitraukti’, nugùrti ‘nuskursti, sumenkėti’ ir pan., rečiau fiksuojama ir reikšmė ‘liūsti, (tranz.) graudinti’, taip pat ‘smukti’. Plg. la. gurt (gurst, gura) ‘silpti, (nu)vargti, glebti; rimti, ščiūti’, gurds (gurdens) ‘nuvargęs, suglebęs, silpnas’.

Šaltinis:

Urbutis 1997b, 235–248

Antraštė:

gùrti

Reikšmė:

крошиться, слабеть, исчезать

Straipsnelis:

žr. kverti

Šaltinis:

Аникин 1988-1996 (1997), 374-375