Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gudrùs, ráibas, makštis.

Rezultatai

Antraštė:: gudrùs
Reikšmė:: protingas, įžvalgus, pramatąs, vikrus, judrus
Straipsnelis:: Nors V. Machekas (žr. in: ZfSl I, 4, 1956, 35–36), turėdamas prieš akis tam tikras bl.-sl. paraleles (lie. gáuti ‘įsigyti, priimti (prekes ir pan.)’, la. gaut ‘gaudyti, čiupti, gauti’; lie. gáudyti ‘stengtis gauti, persekioti’; lie. gudrùs ‘protingas, įžvalgus, pramatąs, vikrus, judrus’, la. gudrs ‘protingas, išmintingas’ bei r. хватать, s.-kr. хва̏тити ‘čiupti, gaudyti’; r. хват. le. chwat ‘vikruolis’; r. хитрый, le. chytry ‘gudrus, protingas’, č. chytry ‘judrus, greitas, gudrus’ […]) bei šiokį tokį prasl. *xytrъ, lie. gudrùs fonetikos ir morfologijos panašumą, ir siūlo pastarąsias dvi slavų ir baltų leksemas laikyti genetiškai gretintinomis, toks dalykas kitų kalbininkų pritarimo nesulaukia (akivaizdu, kad prasl. xytrъ ir lie. gudrùs fonetikos atitikmenys yra nereguliarūs). [428] Jei norime prasl. xytrъ genetiškai sieti su lie. gudrùs, tai pirmiausia paaiškinkime, kodėl šių leksemų pradžioje yra duslūs / skardūs priebalsiai. Šį dalyką originaliai aiškina Illič-Svytičius (žr.: ВЯ 1961, No. 4, стр. 97). Pasak jo, prasl. žodžio pradžios x yra sk ide. *sg/sgh- (sk ide. *sk sl. kalbose nekinta). Ide. *sg-/sgh-/ Illič-Svytičius rekonstruoja remdamasis dubletinėmis formomis su žodžio pradžios sk- / g- (iš jo pateiktų pvz. plg. prasl. xrustъ ~ lie. skriaudùs / graudùs ‘trapus, [429] dūžus’. Savo samprotavimams pagrįsti Illič-Svytičius pateikia atitikmenis, kuriuose x ~ g (be žodžio pradžios sk), tad ir mūsų aptariamam atvejui tinka ta pati atitikmenų formulė (plg. Illič-Svytičiaus straipsnio prasl. xoldъ ~ go. kalds < ide. *goldh). Toks dalykas tampa dar svaresnis, nes lie. gudrùs turi sau porą, beprasidedančią sk-, t. y. lie. skudrùs ‘miklus, greitas, vikrus’. Vadinasi, anot Illič-Svytičiaus formulės, prasl. xytrъ ~ lie. gudrùs, skudrùs (antrasis šaknies priebalsis dėl asimiliacijos suskardėjo). Čia dar pasakytina, kad lietuvių kalba, be gudrùs, skudrùs, dar pažįsta ir kutrùs ‘greitas, vikrus, judrus’ ir būtent pastarosios reikšmės yra bendros visoms trims leksemoms¹² [¹² E. Fraenkelio (LEW) pateikiami įvairūs aiškinimai yra akivaizdžiai nepriimtini.] [430] Kai kurie bl.-sl. atitikmenys, besiskiriantys duslumu / skardumu, yra patekę į etimologinius žodynus ir laikomi patikimais, nors jokio paaiškinimo tokioms poroms nepateikta [plg. prasl. tvьrdъ ~ lie. tvirtas (ir kt. pvz. – A. G.)]. Prie pastarųjų kuo puikiausiai gali būti priskirta ir prasl. xytrъ ~ lie. gudrùs / kutrùs (kutrùs tarmės pažįsta ir kaip kùtras, todėl pastarasis laikytinas visišku gudrùs dubletu).
Šaltinis:: Мартынов 1971, 428–431

Antraštė:: gudrùs
Reikšmė:: išmintingas, protingas, wise, clever
Straipsnelis:: [Išskirtinės het.-lie. leksinės izoglosos (u-kam. vediniai, pamatuoti veiksmažodžiais):] lie. gudrùs ‘išmintingas, protingas, wise, clever’, greta gùdras, remiasi lie. veiksmažodžiu gùsti ‘prasti, junkti’ ir atitinka tematizuotą het. kutruwa- ‘(žinovas, expert), liudininkas’. Pamatinio veiksmažodžio hetitų kalboje neužfiksuota⁶ [⁶Minėtą etimologiją, kurią pasiūlė H. Pedersenas (Archiv Orientální V [1933], 177–179) nepamatuotai atmetė V. Mažiulis (Rakstu krājums… Dr. J. Endzelīnam [Rīga, 1959]) ir E. Benveniste’as (Hittite et indo-européen [Paris 1962]). Forma kutruwa- (nom. sg. kutruwaš remiasi kutruwah(h)- ‘šaukti, iškviesti liudininku’ ir kutruwai- ‘paliudyti, patvirtinti’ (ir kiti pvz.).
Šaltinis:: Puhvel 1982, 182

Antraštė:: gudrùs
Reikšmė:: klug
Straipsnelis:: J. Pokorny’o (IEW, 1948–1957, 403, 35) žodyne nepaminėta, kad lie. gudrùs ‘klug’ aiškiai siejasi su het. kutru(wa)- ‘Zeuge’ (Pedersen, Archiv Orientální, V, 177 tt.) ir apskritai minėtas Pederseno straipsnis išleistas iš akių.
Šaltinis:: Knobloch 1959, 35

Antraštė:: gudrùs
Straipsnelis:: Visiškai sutinku su V. Mažiulio kritinėmis pastabomis, nukreiptomis prieš B. Čopo pasiūlytą het. kutru- ‘liudininkas’ gretinimą su lie. gùdras / gudrùs, la. gudrs (žr.: V. Mažiulis. Hethitico-Baltica. „Rakstu krājums veltījums J. Endzelīnam. Rīgā, 1959, 173–180).
Šaltinis:: Топоров 1963d, 252

Antraštė:: gudrùs
Straipsnelis:: [Aptariamas J. Puhvelo straipsnis „Balto-Anatolian Lexical Isoglosses“, Investigationes Philologicae et comparativae: Gendenkschrift für Heinz Kronasser, ed. E. Neu, Wiesbaden: Harrassowitz, 1982, 179–185.] Kaip tvirtino Mažiulis ir Benvenistas, nėra rimto pagrindo sieti lie. gudrùs, gùdras su het. kutruwa-.
Šaltinis:: Hamp 1994a, 51