Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gulbė
Reikšmė:
šautuvo buožė; dailidžių darbo įrankis, kaltuvas
Straipsnelis:
Gulbė ‘šautuvo buožė’ („Vilniaus žinios’, 1905, Nr. 279) su savo vediniu į-gùlbinti ‘įdėti šautuvą į medžio aptaisą’ (K II 146), taip pat „Lietuviškoje enciklopedijoje’ (V 1326) nurodytas gulbė ‘dailidžių darbo įrankis, kaltuvas’ veikiausiai yra lietuvių kalbos dirvoje apkitę germanizmai. Daugelyje tarmių vartojamas kùl̃bė ‘nupjautas rąsto gabalas; kūlė, plūktuvas; (šautuvo) drūtgalys, buožė…’ LKŽ VI 820 (kuris yra gautas iš vok. kolbe ‘(šautuvo) buožė…’⁴ [⁴ Frischbier H., Preussisches Wörterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismus in alphabetischer Folge, I, Berlin, 1882, 403], plg. dar lie. trm. kólba LKŽ VI 307) dėl skardumo asimiliacijos (k–b > g–b) nesunkiai galėjo virsti gulbė[…] Priebalsio k- virtimą g- lengvino ta aplinkybė, kad lietuvių kalboje pasitaiko atvejų, kur giminiškų ar šiaip semantiškai artimų žodžių šaknies pradžioje svyruoja skardieji ir duslieji priebalsiai⁵ [⁵ Plačiau – Būga K., Rinktiniai raštai, I, V., 1958, 448], plg., pvz., gaũrai : kaũrai, gur̃bas ‘pintinė, krepšys’ : kur̃bas ‘t. p.’, gúoga ‘pagalys, kuoka su storu galu’ : kúoka ‘t. p.’, griaũnos : kriaũnos.
Šaltinis:
Karaliūnas 1994, 126
Antraštė:
gul̃bė
Straipsnelis:
Lie. gulbė, la. gulbis, pr. gulbis, nagrinėdamas šiuos žodžius, Ch. Stangas nemini, kad sl. kalbose yra išlikęs tas pats žodis, tiksliau, jo duslusis variantas, būtent *kulpjo-: luž. kołp ‘gulbė’, kaš. kêlp ‘t. p.’, plg. dar r. колпик ‘paukščių rūšis iš gervių giminės’.
Šaltinis:
Отрембский, 138
Antraštė:
gul̃bė
Straipsnelis:
žr. gulbis
Šaltinis:
Euler 1985b, 90
Antraštė:
gul̃bė
Straipsnelis:
žr. gulbis
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 330–334
Antraštė:
gulbė̃, gul̃bė
Straipsnelis:
žr. gulbis
Šaltinis:
Непокупный 1966
Antraštė:
gul̃bė
Straipsnelis:
žr. gulbis
Šaltinis:
Derksen 1999, 73–74
Antraštė:
gul̃bė
Straipsnelis:
[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. goloNbь ‘Taube’ < *golumbo- < *kolumbo-, gr. kólumbos, lo. columba. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su lie. gul̃bė ‘Schwan’.
Šaltinis:
Kortlandt 2004, 256

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas