Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gulbė, intonacija, tríesti.

Antraštė:

gulbė

Reikšmė:

šautuvo buožė; dailidžių darbo įrankis, kaltuvas

Straipsnelis:

Gulbė ‘šautuvo buožė’ („Vilniaus žinios’, 1905, Nr. 279) su savo vediniu į-gùlbinti ‘įdėti šautuvą į medžio aptaisą’ (K II 146), taip pat „Lietuviškoje enciklopedijoje’ (V 1326) nurodytas gulbė ‘dailidžių darbo įrankis, kaltuvas’ veikiausiai yra lietuvių kalbos dirvoje apkitę germanizmai. Daugelyje tarmių vartojamas kùl̃bė ‘nupjautas rąsto gabalas; kūlė, plūktuvas; (šautuvo) drūtgalys, buožė…’ LKŽ VI 820 (kuris yra gautas iš vok. kolbe ‘(šautuvo) buožė…’⁴ [⁴ Frischbier H., Preussisches Wörterbuch. Ost- und Westpreussische Provinzialismus in alphabetischer Folge, I, Berlin, 1882, 403], plg. dar lie. trm. kólba LKŽ VI 307) dėl skardumo asimiliacijos (k–b > g–b) nesunkiai galėjo virsti gulbė[…] Priebalsio k- virtimą g- lengvino ta aplinkybė, kad lietuvių kalboje pasitaiko atvejų, kur giminiškų ar šiaip semantiškai artimų žodžių šaknies pradžioje svyruoja skardieji ir duslieji priebalsiai⁵ [⁵ Plačiau – Būga K., Rinktiniai raštai, I, V., 1958, 448], plg., pvz., gaũrai : kaũrai, gur̃bas ‘pintinė, krepšys’ : kur̃bas ‘t. p.’, gúoga ‘pagalys, kuoka su storu galu’ : kúoka ‘t. p.’, griaũnos : kriaũnos.

Šaltinis:

Karaliūnas 1994, 126

Antraštė:

gul̃bė

Straipsnelis:

Lie. gulbė, la. gulbis, pr. gulbis, nagrinėdamas šiuos žodžius, Ch. Stangas nemini, kad sl. kalbose yra išlikęs tas pats žodis, tiksliau, jo duslusis variantas, būtent *kulpjo-: luž. kołp ‘gulbė’, kaš. kêlp ‘t. p.’, plg. dar r. колпик ‘paukščių rūšis iš gervių giminės’.

Šaltinis:

Отрембский, 138

Antraštė:

gul̃bė

Straipsnelis:

žr. gulbis

Šaltinis:

Euler 1985b, 90

Antraštė:

gul̃bė

Straipsnelis:

žr. gulbis

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 330–334

Antraštė:

gulbė̃, gul̃bė

Straipsnelis:

žr. gulbis

Šaltinis:

Непокупный 1966

Antraštė:

gul̃bė

Straipsnelis:

žr. gulbis

Šaltinis:

Derksen 1999, 73–74

Antraštė:

gul̃bė

Straipsnelis:

[Aptariama medžiaga, rodanti baltų ir slavų skolinimąsi iš nepaliudytos „temematų“ kalbos, kaip pasiūlė G. Holzer, Entlehnungen aus einer bisher unbekannten indogermanischen Sprache im Urslavischen und Urbaltischen, Viena: Akademie der Wissenschaften, 1989.] Sl. goloNbь ‘Taube’ < *golumbo- < *kolumbo-, gr. kólumbos, lo. columba. Ši etimologija yra geresnė negu sieti su lie. gul̃bė ‘Schwan’.

Šaltinis:

Kortlandt 2004, 256