Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gurlus, kaišyti, lugoti, taskat, maulda, albicais, deltija, gorė, čiopti, atmainas.

Antraštė:

gurlùs

Straipsnelis:

žr. gurti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 346–348

Antraštė:

gurlùs

Reikšmė:

greitai pavargstantis, silpnas, gležnas

Straipsnelis:

Iš ide. *gher- (*ghr̥-) ‘(su)trinti, brūžinti’ ir jos plėtinių pasidaryta nemažai semantiškai artimų vardažodžių: gurlùs, -ì ‘greitai pavargstantis, silpnas, gležnas’, gurnùs, -ì ‘t. p.’ (ret.), plg. pr. Enchiridiono gurīns ‘vargingas (varganas, vargšas)’ (žr. Leskien BNL 411 [261], Bernecker PS 294, Zupitza GG 84, Mažiulis I 424 t.), gurdùs ‘bejėgis, silpnas’, la. gurls ‘pavargęs, silpnas’, gur̃ds ‘t. p.’, gur̃de̦̦ns ‘t. p.’, (ret.) gur̃še̦̦ns ‘t. p.’; lie. gur̃lis ‘gurlumas, silpnumas, išglebimas’, la. trm. gurùonis ‘pavargęs, silpnas žmogus’ (EH), gur̃das ‘nuovargis’ ir kt. Jų sąsajas su pirmine reikšme ‘trinti’ paremia aiškinimas, jog trupėdamas (trupinamas) daiktas tyžta, darosi nestiprus (silpnėja), menkėja, nyksta. Dėl pirminės šaknies *gher- žr. gùrti.

Šaltinis:

Urbutis 1997b, 239–241

Antraštė:

gurlùs

Reikšmė:

riebus, vešlus; silpnas, lepus, gležnas

Straipsnelis:

Priesagų *-lo- ir *-no- kaita akivaizdi tokiuose lietuviškuose vediniuose kaip gurlùs ‘riebus, vešlus’ P; J; Pč; NmŠ; Rt; Grg; Kv; Tl; ‘silpnas, lepus, gležnas’ S. Dauk; Slnt; Šts; Skd ir gurnùs ‘riebus, vešlus’ Lkv; Up; Erž; Krkl; ‘silpnas’ Slnt; ‘ėdrus, godus’ Švnč; ‘gudrus’ Ll (LKŽ III, 756, 758), plg. la. gur̃t ‘silpti, nykti, pavargti’; gurls ‘pavargęs’ ir t. t. (ME I 684; Fraenkel LEW 179).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 18