Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gvelbti, kvailas.

Antraštė:

gvel̃bti

Straipsnelis:

žr. gvaldyti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 263–265

Antraštė:

gvel̃bti

Reikšmė:

pagrobti, pavogti, entwenden, išlukštenti

Straipsnelis:

Germ. kleub-a- ‘(per)skelti, (su)skaldyti, spalten’ (s. isl. kljúfa ‘spalten’, s. šv. kliuva, s. ang. clēofan ‘t. p.’, s. v. a. klioban ‘t. p.’, v. v. a. klieben) [301] galime lyginti su panašios reikšmės veiksmažodžiu g̑leubh- : lo. glūbō ‘nulupti žievę, išlukštenti, žvėriui kailį nudirti’, pr. (H) [H = žodžių reikšmės gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šis ryšys tėra hipotetinis, nes reikšmė yra tokia bendra, kad jos pamato patikimai nurodyti negalime, arba kad tarp darybos pamato ir vedinio neįmanoma atskleisti jokių akivaizdžių ar paralelėmis pagrįstų reikšmės saitų; pvz., lie. nèšti, s. bažn. sl. nesti ‘tragen’ : ide. (e)nek’- ‘pasiekti’] gleuptene ‘Strichbrett’ (pirmykštis ‘Brett’ = ‘Gespaltenes’), gr. (W) γλύφω ‘iškalti, išskaptuoti kaltu, raižyti’. Variantai: 1) čia siejama, gretinama bl. *gwelb-, slypinti lie. gvel̃bti ‘pagrobti, pavogti, entwenden, išlukštenti’, gvil̃bti ‘sich öffnen, aufspringen’. Plg. *dhwer- ir *dhreu- santykį s. v. dreug-a ‘apgaudinėti, trügen’. Toliau kitokiu priebalsiu besibaigiąs lie. glaudýti ‘lukštenti, enthülsen’. Viskas menkai patikima; 2) plg. Pokorny 367 glebh-, gelbh-.

Šaltinis:

Seebold 1970, 301–302