Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gysla, prusnis, tūlė, apspangęs, durti, ašvienis, pūkšti, širšas, krivaila, popiet, griaustinis, rods, gvelbti, steigtis, bunkčioti, jakas, čekšėti, Barbutė, sėti, karta, puokys, bagotyrius, dubuo, žiuponas, bubukas.

Antraštė:

gýsla

Straipsnelis:

[Išvardijamos armėnų-baltų-slavų izoglosos:] arm. jil ‘gysla’, lie. gýsla, la. dzisla, pr. gislo, prasl. *žila; […]

Šaltinis:

Сараджева 1987, 26

Antraštė:

gýsla

Straipsnelis:

Alb. dell m. ‘vena, arterija, nervas’. Iki šiol pateiktos etimologijos [su lie. gysla, sl. zila, Meyer 63] negali būti laikomos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad fyel (fyell daugiskaita) ‘fleita’ taip pat vartojamas ir reikšme ‘vena’, galima manyti, kad pirminė dell reikšmė buvo ‘tuščiaviduris’, ir lyginti jį su s. š. germ. doela ‘griovelis, vamzdis, kanalas’, s. sl. dolъ ‘duobė, ertmė’, gr. θόλος ‘skliautas, kupolas’. Botanikos terminas dyell ‘gyslotis’ rodo diftonginę dell formą. Šis augalas taip pat vadinamas gjeth delli, fletë delli, pažodžiui ‘gyslotas lapas, gyslota žolė’.

Šaltinis:

Çabej 1961a, 89–90

Antraštė:

gýsla

Straipsnelis:

Pr. pettegislo (su ī) E 108 ‘lückenader’ : pette + lie. gýsla, sl. žila ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 670.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 278

Antraštė:

gýsla

Straipsnelis:

Pr. *gislo rekonstruojama remiantis composita pettegislo ‘ruckeoder’ (nom. sg. f.). Arčiausiai siejasi su lie. gýsla, -ė, žem. ginsla (gį̇́nsla), kurio n greičiausiai antrinis; la. dzîsla, dzîsle ‘gysla’ ir t. t. Vienalyčiai slavų pvz.: s. sl. ЖИЛА, bulg. жѝла, s.-kr. жи̏ла], slov. žíla, č. žíla, slovk. žila, luž. a., luž. ž. žyła, le. żyła; r. жи́ла, br. жи́ла, ukr. жи́ла. Ieškant tos pačios šaknies žodžių, foną šiek tiek praplečia dariniai su kitais elementais: lie. gijà, la. dzija; r. dial. жи́ца, s.-kr. жи̏ца; kimr. gi-au pl.; žr. Pokorny IEW, 489. Baltų (kaip ir slavų) pavyzdžiai teisingai yra kildinami iš *gī-slā. Kadangi *gī- (< *gᵘ̯hī-) kilmė neaiški, didesnio dėmesio nusipelno dariniai būtent iš *gisl-. Čia dera atkreipti dėmesį į tokio tipo lie. formas kaip gýslioti, gýslinti, gỹslinti, gyslinė́ti (LKŽ III, 355, 356), kurios semantiškai atitinka ir r. жи́лить ‘vilkti, traukti, tempti’ [250], ir r. жихля́ть (šalia жихáть) ‘suptis, siūbuoti’. Matomam prieštaravimui tarp dviejų atitikmenų porų жихля́ть : gýslioti ir жихля́ть : жихáть reikia paaiškinimo, siejant būtent su nagrinėjamų žodžių darybos elementų problema (žr. Арумаа Ursl. Gr. 1964, 60) [251].

Šaltinis:

Топоров ПЯ E-H, 250–251