Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gyvulỹs
Straipsnelis:
žr. gyvenimas
Šaltinis:
Топоров ПЯ E-H, 251–253
Antraštė:
gyvulỹs
Straipsnelis:
Šios šaknies (ide. *gu̯i-, lie. gy-, sl. ži-) ‘gyvulių būrio’ pavadinimų randame ir sl. kalbose: br. жывёла, жывіна, le. żywina, żywizna, żywioła, s. r. животина, serb. живо, slov. zivina. Tiek lie., tiek atskirose sl. kalbose šios šaknies žodžių reikšmė galėjo atsirasti visai savarankiškai, bet atskirais atvejais gali būti ir skolinimo. Intensyvesnis lie. gyvulỹs, gyvuliai vartojimas rodytų, jog. br. живёла, le. żywioła galėjo atsirasti dėl lie. įtakos.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1970b, 14
Antraštė:
gyvulỹs
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Gyvulys. Dabartiniai lie. žodžiai yra naujadarai: gyvulỹs, gyvuliaĩ pl. iš gývas (plg. le. żywiola).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 226
Antraštė:
gyvulỹs
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте Ю., Словарь балт. в сл. яз., Л., 1982), kurie lenkų kalbos tekstuose vartojami rečiau:] żywiola (p. 45) ‘galvijai’: Otrębski JP XVI, 1931, 82; Sabaliauskas LKK XII, 1970, 14 čia įžvelgia paralelinę raidą: le. żywiola (taip pat r.) – lie. gyvulỹs.
Šaltinis:
Safarewicz 1983, 352

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas