Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ikì
Straipsnelis:
Pr. ikai ‘jeigu’, ‘ar’ (conj.) sakinyje dar gali nurodyti sąlygą ar ribą. Siejama su lie. ikì ir ìk
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 31–36
Antraštė:
ikì
Straipsnelis:
Pr. eg ‘jeigu’ teisingai siejama su pr. iquoitu ir traktuojama kaip *ik+quoi+tu. Iš ik (= *īk) kildinama ir iq ir eg. Taip pat plg. pr. ikai, ickai, lie. ikì, ìk, la. ik ir pan.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 18
Antraštė:
ikì
Straipsnelis:
Autorius, nesutikdamas su E. Fraenkelio prielinksnio ikì kilmės aiškinimu, pateikia naują šio žodžio etimologiją. Čia lie. ikì laikomas lie. likì trumpiniu. Manoma, kad lie. likì yra skolinys iš germanų kalbų, plg. v. ž. licken ir kt. ‘būti panašiam, tikti’, dar plg. priešdėlinį vedinį ol. gelijk ‘toks pat, vienodas’, šv. lik, ol. lig, s. isl. lîkr ‘lygus, vienodas, naudingas’ ir t. t. Tikslus šaltinis kol kas neaiškus, nors greičiausiai tai v. ž. dial. (Prūsijos) licken. Iš to paties germ. šaltinio turbūt kilęs ir kašubų-slovėnų (Pabaltijo slavų) lïkī ‘iki’, vartojamas su kilmininko linksniu.
Šaltinis:
Трубачев 1970, 544–546
Antraštė:
ikì
Straipsnelis:
Fraenkel (LEW 183) sieja rytų baltų formas (vengdamas kalbėti apie pr. ìk, ikai su ide. *i̯o- (pron. rel. ir lygina jas su artimos reikšmės s. i. yāvat, s. pers. yāvā, yātā, gr. ἕως ir pan. (atmesdamas Bezzenbergerio siejimą su lo. aequus³⁸ [Žr. BB XXVI, 1901, 166 ir kt.]. Neneigiant tokios etimologijos galimybės, reikia pripažinti jos abstraktumą (juolab kad ir Fraenkelio pateiktųjų paralelių sinonimija[…] sąlygiška, jos pagrindą sudaro tam tikras semantinis invariantas, susijęs su pron. rel.) ir neišsamumą (-k, -ki lieka už aiškinimo ribų³⁹) [Endzelīns […] kompensuoja šį neišsamumą, pirmąją pr. ikai dalį aiškindamas iš ide. *is (< *i̯o-), o antrąją – tuo pačiu darybos modeliu kaip ir s. sl. СИКЪ šalia СЬ (t. y. *sī-kъ : *). žr. FBR 12, 1932, 1. 171; Senprūšu valoda, 1. 183]. Pastaruoju metu originalų lie. ikì aiškinimą yra pasiūlęs O. N. Trubačiovas⁴⁰ [Žr. О. Н. Трубачёв. Этимологические заметки. – In: Donum Balticum. Stockholm, 1970, 544–546 (1. Lie. ikì)]. [O. Trubačiovo] ikì laikomas praep. likì trumpiniu, o likì, savo ruožtu, pasiskolintas iš vok. ž. dialektinės formos, susijusios su licken ‘būti panašiam’ (plg. s. saksų ge-līk/o/, ol. gelijk, n. v. a. gleich, šv. lik, da. lig, s. isl. lîkr). Iš to paties šaltinio aiškinamas ir kaš.-slovėn. lik’i ‘iki’ (plg. lik ‘visada’). Pastarasis pastebėjimas neginčytinas, bet lie. ikì siūlymas kelia abejonių. […] Jos susijusios su tuo, kad bl. ik- sintaksinių funkcijų struktūra platesnė ir sudėtingesnė nei lìk(i), todėl jau labiau tikėtina atvirkščios krypties įtaka. […] Atrodo, tikslinga grįžti prie Endzelyno ir Fraenkelio pateiktų aiškinimų. [109] [Toliau kalbama apie reikšmių ‘į’ ir ‘iki’ „kaimyniškumą“[…]] [110] [Be kita ko, dar vienas iš argumentų prieš iki kildinimą iš liki: ikì ir ligì santykių dinamika lie. tarmių istorijoje rodo, kad iki palaipsniui stumiamas, jį stumia ligì, likì, o tai būtų sunkiai įmanoma, jei likì > ikì.]
Šaltinis:
Топоров 1979, 108
Antraštė:
iki
Straipsnelis:
Anot O. N. Trubačiovo (In: Donum Balticum. To Prof. Chr. S. Stang…, 1970, 544–547) lie. prielinksnis iki esąs Allegro-Kürzung iš tą pat reiškiančio likì (pastarasis skolinys iš naujosios vokiečių kalbos). Atsimenant, kad ik(i) fiksuojamas plačiai ir lie., ir la. (čia kaip dalelytė ik) kalbų plotuose, sunku patikėti žodžio pradžioje nukritus priebalsį. Be to, O. N. Trubačiovas neatkreipia dėmesio į fiksuojamą lie. lytį jíek, kuri, kaip ir kíek bei tíek, priklausanti tam pačiam įvardžio kamienui (žr. Fraenkel, Syntax d. lit. Post- und Präpositionen 282 tt.).
Šaltinis:
Hauzenberga-Šturma 1971 (1973), 68
Antraštė:
ikì
Straipsnelis:
Lie. ikì, pr. i(c)kai. Pirmasis skiemuo gali būti kilęs iš i-supletyvinio alomorfo iš ide. *h₂o ‘šalia, link, į’, plg. esamus ide. junginius *h₂o-h₁k̑u- ‘greitas’, *h₂o-h₂u̯i̯-o- ‘kiaušinis’, *h₂o-sd-o- ‘šaka’, ide. *h₂o h₁ei̯- ‘come to’ (plg. gr. οἴ-σω ‘atneš’, οἴ-χομαι ‘eik, ateik’, lo. oi-tor ‘naudok’ + Abl. < ‘ateik su’). Lie. ikì gali būti kildinamas iš *h₂í kʷíd ‘up to what?’, plg. pranc. pourquoi (ir kt. pvz.).
Šaltinis:
Dunkel 2009, 42–43

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas