Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ir, biesti, biedžia, virdis, kemuruotis, baužas, -a; baužis, -ė, stabus, liaunas, erglotis, merėti, aižena, markyti, gūžinti, aušra, gyslioti, valstyti, kerna, pona, ermai, bumbuoras, perlenkis, purnis, ožekšnis, grėblys, spikerė, žinti, klumbenti, birvė, gabulas, alava, klekinti, aldyti, troba, braškėti, braška, -ėjo, keršikas, stiprus, rykys, kiaušas, vilkdalgis, starta, gyliuoti, apara, asilyčia, ungurys.

Antraštė:

ir̃

Straipsnelis:

Pr. ir 35, 13 ‘auch’ : lie. ir̃, la. ir, sl. i < *ьr.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 228

Antraštė:

ir

Straipsnelis:

Veikiausiai gr. ἀταρ ir αὐτάρ žodžio galo skiemenys nurodo ide. jungtuką *r̥ (plg. lie. ir̃, s. ir. judrųjį ro-).

Šaltinis:

Dunkel 1988, 55

Antraštė:

ir̃

Straipsnelis:

R. jungtukas и (ir bendraslaviškas yra, matyt, dviejų ide. dalelyčių kontaminacija – parodomosios *-i- (-ei-) ir optatyvinės *ai // ī, iš kurių kiekviena tiesiogiai atsispindi jungtuko и „savoje“ grupėje. […] Lie. (atitinkamai visų baltų) ir, be abejo, atsiradęs irgi iš tų 2 dalelyčių, bet prisijungus trečiajai – *r̥.

Šaltinis:

Степанов 1985, 10

Antraštė:

ir̃

Straipsnelis:

Toch. B ra ‘apie’ Krause [Westtocharische Grammatik, Heidelberg, 1952, 1, 21] lygina su graikų ἄρ, ἄρα, ῥα, tad yra giminingas ir su baltų ir ‘ir, taip pat’. [104...111] Prabaltų kalboje kopuliatyviniei konotacijai vartota ir ‘taip pat, ir’, plg. lie. ir̃, pr. ir, la. ìr. […] Mažai tikėtina, kad slavų i būtų giminiškas su baltų ir [plg. Endzelynas, Baltų kalbų garsai ir formos, V., 1957, 228] arba ryt. lie. ė̃ [plg. Zubatý, IF, IV, 470–472], nes tam trukdo [112] fonetiniai sunkumai: išnykus -r iš ĭr ‘ir’, jis, kaip jungtukas, negalėjo įgyti protetinio (pridėtinio) j […]; paralelė su -ē ≥ -i kitimu yra neįtikinanti dėl skirtingos pozicijos ir dėl galimybės kitaip aiškinti slavų -i -r-kamienių nom. sg.

Šaltinis:

Bednarczuk 1960, 103–112

Antraštė:

ir

Reikšmė:

und, auch

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne s. v. ar ‘ar, arba, ob, oder’ pateikti lie., la., pr. ir į šį lizdą neskirtini. Pastarasis lie., la., pr. ir siejasi su gr. ἰδέ ‘ir, und’; d pakeistas r (dėl d / r žr. Johannes Friedrich, Archiv orientální 1953, XXI, 135t.). Balsis e išnyko. Čia priklausytų taip pat sl. i ‘und’ < ir < ide. *ide, su pailgintu i.

Šaltinis:

Machek 1959a, 163

Antraštė:

ir

Straipsnelis:

Pr. ir ‘ir’, ‘gi’, ‘taip pat’ aiškinama santykiu pr. ergi : lie. irgi, kuriuo remiantis pr. er siejama su lie. bei la. ir, taip pat su pr. ir. Neatmetamas ryšys ir su lie. yrà, la. ir ‘yra’. Dar siejama su gr. ἄρ, ἄρα, ῥα; toch. B ra.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 65–67

Antraštė:

ir

Straipsnelis:

žr. yra

Šaltinis:

Степанов 1985, 10

Antraštė:

ir

Straipsnelis:

žr. yra

Šaltinis:

Bammesberger 1997, 231–232

Antraštė:

ir̃

Straipsnelis:

Lie. ir̃, la. ir, pr. ir tradiciškai lyginami su gr. ἄρ, ῤα, kurie yra trumpiniai iš ἄρα, kuris kilęs iš ide. *h₁ár-a. Patikimiau, atrodo, kildinti lie. ir̃, trm. ar̃ iš *h₂i-r, *h₂o-r, kurie yra prieveiksminiai r-dariniai iš ide. *h₂o/i ‘thereto, and; also’.

Šaltinis:

Dunkel 2009, 43–45

Antraštė:

ir

Straipsnelis:

S. slavų i ‘ir’ < *ir, plg. lie. ir ‘t. p.’.

Šaltinis:

Orr 2000b, 40