Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: jauja, at-kalas, šalti.

Antraštė:

jáuja

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Dėl br. ёўня, е́ўня ‘jauja, kūrenama javų džiovykla’, žr. A (ir AK) 233 nr. (plg. ё́ўня MC 22 t., ДC II 64); sen. dokumentuose aptinkamų variantų ев’я, евъя, евья, яв’я, явъя ir pan. Jablonskis LŽ 78–85, 296, 312, 318, 321, 331; r. trm. (vakarų) евня Dalis TC I 513 (kitur ёвня), ukr. е́вня ir sen. Lietuvos lenkiškuose dokumentuose gana dažno jowia kilmės vieningos nuomonės nėra (nepaminėtas tos pat reikšmės r. ови́н baltizmu nelaikomas). S. br. явья, eвья, s. le. jowia, jawia, jewia (ir pan.) lietuviškumas neabejotinas: iš gyvos kalbos slavams jie, rodos, nepažįstami (plg. яўя Stankevičius K V 36) ir vartoti tik lietuvių gyventų vietų dokumentuose (tad Fasmeris neteisus, s. br. евья minėdamas kartu su slaviškais pavadinimais). Kas kita pavadinimai su priesaginiu n – jie apima gana didelę rytų slavų teritoriją, kuri prasideda toli nuo lietuvių kalbos ploto. Senieji dokumentai nerodo, kad jų евня būtų atsiradęs iš евья, nes pirmasis pasirodo kiek anksčiau (plg. dar Karskis Б 133) ir jis paprastai pasitaiko baltarusiškų žemių dokumentuose, į kuriuos bus patekęs iš gyvosios baltarusių kalbos. Todėl br. ёўня (е́ўня), евня ir kitus rytų slavų atliepinius veikiausiai reikėtų laikyti pačių rytų slavų žodžiais. Kitu atveju į jį būtų galima žiūrėti (atsižvelgiant į palyginti ribotą geografiją slavuose ir tą, kad slavai neturi lie. javas atliepinio bei giminaičių) nebent kaip į seną baltizmą (substratinį žodį). Veržbovskis LKK III 270 br. ёўня kartu su r. ови́н norėtų vesti iš rytų baltų *javinė). Dėl aptartų slavų žodžių etimologijos dar žr. Fasmeris ЭСРЯ II 6, REW II 249. Be s. br. евья (явья...) ir s. le. jawia (jowia...), iš lie. jáuja dar yra rytpr. v. Jauge ‘t. p.’ Frišbyras PW I 316; dar žr. Jablonskis LŽ 85.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 58–59

Antraštė:

jáuja

Straipsnelis:

Lie. jáuja, br., r., ukr. ëвня, евня.

Šaltinis:

Откупщиков 1971, 123

Antraštė:

jáuja

Straipsnelis:

žr. jaujas

Šaltinis:

Stundžia 1994, 19

Antraštė:

jáuja

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos žodžiai, kuriems, atsižvelgiant į pokirtinio balsio sinkopę ir dėl jos atsiradusį antrinį akūtą, mėginama rasti naujus aiškinimus: […] jáuja (žem. jáujas), la. jaũja. Kadangi šis žodis paprastai siejamas su lie. javaĩ < ide. *Hi̯éu̯o- (vedų yáva-, av. yava-, gr. dzeiaí), o jo akūtas niekaip nesuderinamas su šaknimi *Hi̯éu̯-, nelieka nieko kito tik suponuoti praformą *jãviją = acc. sg. nuo *javijà. Lie. -ija vediniai dažniausiai turi kolektyvo reikšmės niuansą (plg., pvz., lapijà, krūmijà, akmenijà, kelmijà, Otrębski 1965, 77–79), pirminė pralie. *javija reikšmė turėjusi būti ‘Getreide im Sinne von Ernteertrag, der unter Dach gebracht worden’. Vėliau reikšmė sukonkretėjusi į ‘Getreidedarre’ [20 išn.: Kiek kitaip Salys 1985, 269: „Todėl pirminė ‘jaujos’ reikšmė bus buvusi ‘javinis pastatas’ … “]. Gali būti, kad spėjamą triskiemenį -ija vedinį atspindi skolinys į br. kalbą, XVI a. viduryje rašomi su ь(я), ъ(я), plg. евья, евъя, (явъя) [21 išn.: Laučjute 1982, 12. Iš jo – le. jawia, jewje.]. Dar yra variantas евня (iš jo le. jewnia, jownia), galintis atspindėti gretutinį darinį lie. *jáunė resp. *jaũnė iš *jãvinė, t. y. rãtinė, mė̃sinė, šóninė tipo nomen loci. Taigi tradicinė nuomonė apie -i̯ā vedinį jáuja ← javaĩ (Fraenkel 192; Salys 1985, 269) vargu ar teisinga […].

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 158–159

Antraštė:

jáuja

Straipsnelis:

Lietuvių šakninio dvibalsio au atliepai au, iau baltarusių skoliniuose turi dėsningų atitikmenų aў / яў/ ёў / еў / еў yra dėsningi: br. я́ўя / е́ўня/ёўня ‘jauja’ < lie. jáuja.

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 78