Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kęsti, gegnė, kandė, griovys, grūdė, gleiznoti, balkšvas, gamaunas, gjaurė, dabšbus, gobšus, cinkakaktis, aludė, dainiuoti, gėdlingas, kempti, gruzinis, dukslus, čilykoti, draiskalas, kimpenė, alkas (alka), burbuluoti, ginti, gena, añkstas, draikai, darvà, dūliuoti, gumulti, gvėrinti, bliskėti, ežgys, garlaivis, dilti, dela, kielė, kalė, auklė, blabėti, kestės, kirkyti, ešerys, audinė, juostyti, girė, duolė, jopkė, išgi, apyrankė, kadagynė.

Antraštė:

kę̃sti

Straipsnelis:

Lie. kęsti, la. ciest giminiški s. air. cēssaim ‘kentėti’, galbūt gr. πάσχω ‘kentėti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1117

Antraštė:

kę̃sti

Straipsnelis:

Gr. πάσχω ‘sukelti įspūdį, ištverti’ [862…]. Πάσχω remiasi πάθ-σκω, su α reprezentuojančiu n̥. Tas pats balsis yra ir ἔπαθον (aor.), balsį e turime πείσομαι iš *πενθ-σομαι, balsį o – πέπονθα (perfektas). Etimologijos neturi. Siūloma gretinti su lie. kenčiù, air. cēss(a)im, laikant,kad žodžio pradžioje buvęs veliarinis, žr. Frisk GEW ir Pokorny IEW, 641. Kitokia H. Pederseno, Revue des études indo-européennes 1938, I, 192–193, hipotezė – prisimenama šaknis, reiškianti ‘surišti’ (plg. s. Mikėnų πενθερόσ). Negiminiškas su kitais žodžiais (tokiais pat neaiškiais) kaip πῆμα (peə₁-), ταλαίπωρος ir πένομαι.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 861–862

Antraštė:

kė̃sti

Straipsnelis:

žr. keterà

Šaltinis:

Топоров 1982 (1985), 124–126

Antraštė:

kė̃sti

Straipsnelis:

žr. kėdoti

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1985, 744–745

Antraštė:

kė̃sti

Reikšmė:

ausbreiten, ausspannen, entfalten

Straipsnelis:

žr. kėdoti

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1985, 744–745

Antraštė:

kęsti

Straipsnelis:

Stango (Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966, 355) knygoje siūloma lie. kenčiu etimologija kelia abejonių arba dėl fonologinių priežasčių, arba dėl reikšmės, arba dėl abiejų dalykų iš karto.

Šaltinis:

Mann 1970b, 436

Antraštė:

kė̃sti

Straipsnelis:

žr. skėsti

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 136–142