Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kūdikis.

Antraštė:

kūdikis

Straipsnelis:

Pr. *abr-, *abren- atstatomos, remiantis tokiais žodžiais: Aberninen, 1352 (Gerullis, Die preußischen Orstnamen, Berlin etc. 1922, 7) ir ryt. bl.: La. Abrene, Abrenes, Abriņi, Abriņš, Abriņa, Abra pl., Abres-purvs ir kt., lie. Abrýna (Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius, 1963, 1), taip pat balkanų atitikmenimis – il Ἄβροι ir kt. Šių formų galimas ryšys su la. abra, abriņa ‘duonkubilis’, lie. ãbrė, ãbrinas kaip indų pavadinimais.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 50

Antraštė:

kū̃dikis

Straipsnelis:

Ne sykį etimologizuota lie. leksema kū̃dikis ‘mažas, neseniai gimęs vaikas, Säuling, Wickelkind’, mūsų nuomone, vis dar yra neaiškios kilmės žodis. Dvi pasiūlytos lie. kū̃dikis etimologijos kelia abejonių. K. Būga laiko, kad lie. kū̃dikis yra indigenus lietuvių kalbos žodis, pamatuotas veiksmažodžiu, kurį matome la. kûdît ‘siundyti, kurstyti, гнать’ ir pastarasis veiksmažodis giminiškas r. кудать ir t. t. Betgi būtent lietuvių kalba [333] neturi atitinkamo veiksmažodžio, o čia dar ir semantinis ryšys ‘kūdikis’ ~ ‘siundyti, kurstyti, гнать’ yra gana problemiškas (analogija vaĩkas ‘mažas berniukas ar mergaitė’ : véikus ‘greitas, vikrus, mitrus’, veĩkti ‘daryti’ nepakankamai šitą patvirtina). Pagal kitą etimologiją lie. kū̃dikis remiasi kū̃das ‘liesas, švelnus, menkas’ (pastaroji pamatinė lytis yra slaviškos kilmės) arba yra tiesiog skolinys iš sl. *xudьcь [4 išnaša: apie tai žr. Fraenkel LEW 304; Berneker SEW I 405]. Kad lie. kū̃dikis < sl. xudъ (r. худой, le. chudy ir t. t.) ar < xudьcь irgi nėra visiškai patikimas dalykas. Atkreipiame dėmesį, kad lietuvių kalbos vaiko pavadinimams kū̃dikis ir vaĩkas yra būdinga tam tikra semantinė (susijusi su amžiumi) gradacija: kū̃dikis ‘naujagimis kūdikis, visai nedidukas vaikas’, vaĩkas ‘ūgtelėjęs berniukas ar mergaitė’. Gausūs paauglio, subrendusio vaikino pavadinimai pasidaromi dėliojant įvairias pries. būten prie vaĩkas (jeigu kalbame apie šitus du žodžius). Mums ne visiškai aišku, ar lie. kū̃dikis yra senas lietuvių kalbos žodis. Čia aptartos tarsi ir ryškios nūdienės semantinės gradacijos ‘naujagimis kūdikis’ – ‘didesnis, paaugęs vaikas’ nebūtinai visada paiso kū̃dikis–vaĩkas. Manome, kad žodis kū̃dikis patenka į lietuvių kalbą tam tikru laiku ir iš pradžių jis buvęs savo kilme techninis terminas – ką tik gimusios (prieš laiką) gyvos būtybės pavadinimas. Lie. kū̃dikis yra skolinys iš sl. kalbų pavadinimų, pamatuotų *kyd-, plg. ukr. dial. скидчá ‘nelaikšis ėriukas’ (Гринченко IV 134), r. выкидыш. Konkrečiu lie. kū̃dikis šaltiniu galėjo būti mūsų su išlyga rekonstruojama ryt. sl. prolytė *кыдыць, nūdienos *кидец ir turinti panašią reikšmę [6 išnaša: V. N. Toporovas (О прасл. *kot-. ВСЯ, VI, 1962, 173, išn. 4) mano nuomonę perteikia nevisiškai tiksliai: „O. N. Trubačiovo nuomone, lie. kū̃dikis ‘mažas, neseniai gimęs vaikas’ nėra slavizmas ir siejasi su veiksmažodžiu, kuris giminiškas sl. *kydati (<*kūd-) ‘mesti, sviesti’ (perduota, pranešta žodžiu)“]. Manome, kad lie. kū̃dikis neturėtų būti pernelyg vėlyvas skolinys. Čia turime reikalo su sl. y > lie. ū ar netgi sl. *ū > lie. ū.

Šaltinis:

Trubačev 1965, 332–334

Antraštė:

kū̃dikis

Straipsnelis:

Semantinė paralelė kū̃dikis ~ la. kûdît ‘преследовать, гнать’ ir vaĩkas ~ véikus kelia abejonių, nes yra ydingas ratas: vienas grindžiamas kitu ir atvirkščiai. O jei priimtume domėn O. Trubačiovo versiją, pagal kurią kū̃dikis – iš prasl. *kydьcь < kydati ‘gimdyti prieš laiką’ (plg. выкидышь [Трубачев О., Заметки по литовской этимологии, – Symbolae linguisticae in honorem Georgii Kuryłowicz, Wrocław–Warszawa–Kraków, 1965, p. 332–334], tai iš tos paralelės nieko nelieka.

Šaltinis:

Мартынов 1977, 111

Antraštė:

kū̃dikis

Straipsnelis:

Lie. kūdikis skolinys iš sl. kalbų. Plg., s. sl. chudŭ ‘mažas, silpnas, vargšas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 92

Antraštė:

kū̃dikis

Straipsnelis:

[Visos šios pastabos yra korektyvų ir papildymų pobūdžio žinomam Fraenkelio „Lietuvių kalbos etimologiniam žodynui“] Lie. kū̃dikis ir toliau lieka neaiškios kilmės žodžiu. Šiaip ar taip abi žinomos pagrindinės šio žodžio etimologijos kelia abejonių. Būga žodį kū̃dikis laiko savu lietuviškos kilmės žodžiu, padarytu iš veiksmažodžio, atliepiančio la. kûdît ‘vyti’, kuris yra giminiškas r. кудать ir t. t. Tačiau lietuvių kalba kaip tik neturi [332] atitinkamo veiksmažodžio, jau nekalbant apie semantinio ryšio ‘vaikas’ ~ ‘vyti’ problemiškumą (analogija vaĩkas : véikus ‘greitas, veĩkti ‘daryti’ nelabai įtikina). Pagal kitą etimologiją lie. kū̃dikis padarytas iš slaviškos kilmės kū̃das arba betarpiškai pasiskolinto sl. *xudьcь [4 išnaša: žr. Fraenkel LEW 304; Berneker SEW I 405]. Aiškinimas, kad lie. kū̃dikis kilęs iš sl. xudъ (r. худой, le. chudy ir t. t.) arba iš xudьcь taip pat neatrodo patikimas. Kaip ir xudъ, taip ir pastarasis vedinys (plg. le. dial. chudziec, chujec ‘nekastruotas, blogai iškastruotas tekis’) semantikos požiūriu netinka. Mums atrodo, kad žodis kū̃dikis yra techninis terminas, reiškęs ką tik gimusią (prieš laiką) būdybę. Jo šaltiniu yra atitinkami sl. kamieno *kyd-, plg. ukr. dial. скидчá ‘neišnešiotas ėriukas’ (Гринченко IV 134), r. вы́кидыш pavadinimai. Konkrečiu lie. kū̃dikis šaltiniu galėjo būti mūsų sąlygiškai rekonstruojama ryt. sl. *кыдыць, dabartinis *кидец, turėjęs artimą reikšmę [6 išnaša: V. N. Toporovas (О прасл. *kot-. ВСЯ, 6, 1962, 173, išn. 4) netiksliai perteikia mano nuomonę: „O. N. Trubačiovo nuomone, lie. kū̃dikis nėra slavizmas ir yra susijęs su veiksmažodžiu, giminišku sl. *kydati (iš *kūd-) ‘mėtyti’ (žodinis pranešimas)“]. Toks aiškinimas iškart reikalauja atsakyti š keletą klausimų, liečiančių lietuvių kalbos leksikos slaviškų elementų chronologiją ir istorinę fonetiką [333]. Turėdami omenyje palyginti ankstyvą ky > ki perėjimą, negalime lie. kū̃dikis laikyti vėlyvu skoliniu, tam prieštarautų ir sl. y > lie. ui refleksija.

Šaltinis:

Trubačev 1965, 332–334

Antraštė:

kū̃dikis

Straipsnelis:

[Recenzuojami keli jubiliejinio leidinio, skirto lenkų kalbininkui J. Kurilovičiui, straipsniai. Аptariamas O. N. Trubačiovo straipsnis (О. Н. Трубачёв, Заметки по литовской зтимологии), kuriuo autoriaus papildo, pakoreguoja E. Frenkelio žodyno duomenis, liečiančius daugiausia slavizmus]. Autoriaus siūlymas lie. kū̃dikis laikyti senu skoliniu iš specialiai atstatyto ryt. sl. *кыдьць, susijusio su sl. *kydati ‘mesti, mėtyti’, neįtikina. Lie. k. žodžius su ū = sl. * ū įprasta laikyti ne slavų žodžių skoliniais, o giminiškais žodžiais.

Šaltinis:

Urbutis 1966c , 104–105

Antraštė:

kū̃dikis

Reikšmė:

mažas, tik gimęs vaikas

Straipsnelis:

Žodžio kūdikis etimologija neaiški [išn.: žr. Fraenkel LEW I 304 s. v. ir liter.; dar Buck DSS 92, Трубачев 1965, 331–334.]. Tačiau šis žodis nuo senųjų raštų savo reikšmės nėra pakeitęs. Derivatų gausa nepasižymi. LKŽ VI 764 seqq. pateikiami tokie šios šaknies žodžiai: kūdikýbė, kūdikystà, kūdikiškùmas; kūdikė́ti, sukūdikė́ti, kū̃dikiauti; kū̃dikiškas, -a. Visi derivatai išlaiko semantinį ryšį su pamatine žodžio reikšme, kuri tokia pati kaip ir senuosiuose lietuvių raštuose ir žodynuose.

Šaltinis:

Bērtulis 1972, 26