Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kūdra, %C5%A1luoti, trepenti, bulbienė.

Antraštė:

kū́dra

Straipsnelis:

Pr. *kudr-in-(?) atstatoma pagal vietovardį Codrynen, vėliau – Godrienen ([...] Kodir, Codruno). Šaknis kūdr- patikimai siejasi su lie. kūdrà, kū́dra ‘tvenkinys’, ‘bala’, ‘šlapia vieta, apaugusi krūmais’ ir pan. (žr. LKŽ VI, 768–769); taip pat plg. kū́drė, kūdrýnas ‘vieta, apaugusi krūmais’, ‘bala’, ‘kupstuota vieta’ ir pan.; la. kûdra ‘durpės’, kudri (ME II, 332; Ērģem. izl. vārdn. II, 132) ir pan. [231] Lie. kūdra, la. kûdra bandoma sieti su trumpo šaknies vokalizmo žodžiais: lie. kùdrė ‘nėriniai’, ‘volanas’, ‘kutai’ ir pan. (: kudrénti ‘kratyti’, ‘išdraikyti’ ir pan., kùdrinti), kùdaras, kãdaras, kùduras ‘skuduras’, ‘skarmalas’ ir pan. Gali būti, kad lie. kūdra, la. kûdra reikia skaidyti ne *k(u)-ūdr̥-, o *kū-dr- (: *der-/*dor-), panašiai kaip kùdrė, kudrénti, atrodo, skaidoma *ku-dr- (: sl. *kǫ-dr- : kǫ-der-). Tolimesnių paralelių sunku rasti.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 231–233

Antraštė:

kū́dra

Straipsnelis:

[Knygoje „Aukštutinės Padneprės hidronimų lingvistinė analizė“ jos autoriai Toporovas V. N. ir Trubačiovas O. N. teigia, kad bl. tiesiogiai kontaktavo su i.-ir., nors atskiri lingvistai [Bednarczuk L., Balt 1977, II priedas] neigia tokią galimybę [4].] Pateikiu pavyzdį iš galimų bl. bei i.-ir. leksikos ryšių. Lie. kū́dra ‘bala, pelkė, tvenkinys’ (taip pat la. kûdra ‘durpės’, kūdri ‘trąšos’) praktiškai nebuvo etimologizuota, nes lyginimas su v. v. ž. hotte ‘sukrešėjęs pienas’, ol. hotten ‘sukrešėti’ [Fraenkel LEW, 305] perdėm abejotinas. Prieš mus (kū́dra) – i.-ir. būdingas darybos tipas – ide. *ūdr̥- ‘vanduo’ sudėta su neigiamu prefiksu k(u) (iš klausiamo įvardžio) turinčiu neigiamą-ekspresyvikį atspalvį. Lie. forma kūdra turi visus reikšmės elementus (‘vanduo’, ‘blogas’), bet šis darybos tipas bl. svetimas, o i.-ir. jis gerai žinomas (sl. – retesnis), plg.: s. i. ku-yava ‘sukeliantis nederlių’, ku-nakhín ‘tas, kurio nesveikos kojos’, ku-pati ‘blogas vyras’, ku-kanyakā ‘bloga mergaitė’ [Wackernagel I., Altindische Grammatik, II 1, 1957 83]. Kū́dra galimą kilmę iš i.-ir. patvirtina s. i. koreliatas sam-udrá ‘jūra, vandenynas’.

Šaltinis:

Трубачев 1978 (1980)a

Antraštė:

kū́dra

Straipsnelis:

Lie. kū́dra (kūdrà, kūdrė) „nedidelis natūralus vandens telkinys; drėgna vieta, apaugusi krūmais“, paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje, yra artimas baltizmams, paplitusiems apibrėžtoje Ukrainos teritorijoje, plg. ку́дра, ку́дерка „nedidelis natūralus vandens telkinys; miškelis“ (semantiškai tolimesnis yra la. kûdra (kũdra, kùdra) „durpės“) ir todėl visiškai galima patvirtinti O. Trubačiovo teiginį, kad upės vardas Кудрянка yra baltiškas. Panašią reikšmę šis baltizmas turi ir Baltarusijoje, kur кудра reiškia „vandens telkinį; atskirai augantys medžiai ir kt.“, todėl teigtina, kad šis baltizmas Baltarusijoje ir Ukrainoje yra bendro likimo.

Šaltinis:

Непокупный 1970, 16–19

Antraštė:

kūdrà

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. кудра ‘tvenkinys, tvenkinys; atskirai augančių medžių kuokštas’ Stankevičius К V 119; dar žr. Jablonskis LŽ 108, 249, 332; le. trm. kudra (dem. kuderka, kudziarka) ‘užtakis, ežerokšnis’ SJP II 620 < lie. kūdra (kūdrà) ‘nedidelis tvenkinys, bala; krūmais apaugusi šlapia vieta’.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 62

Antraštė:

kū́dra, kūdrà

Reikšmė:

tvenkinys, nedidelė pelkė; šlapia krūmais apaugusi vietovė

Straipsnelis:

Slavų kalbose užfiksuota nemažai su vandeniu susijusių baltizmų: br. (šiaur. vak.) ку́дра ‘nedidelis miškelis lauko ar pelkės viduryje’; le. (tarmės Lietuvoje) kudra, kuderka, kudziarko ‘ežerėlis’; ukr. (šiaur. vak. Polesė) ку́дра ‘nedidelis tvenkinėlis; miško salelė’ ← lie. kū́dra, kūdrà ‘tvenkinys, nedidelė pelkė; šlapia krūmais apaugusi vietovė’ (žr. Лаучюте 1982, 37 ir kt.).

Šaltinis:

Laučiūtė 2006, 455