Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaškis, skainioti, panikė, žiotis, bumbulas, laizdyti, narvas, dalykas, klibti, ganstus, laipa, gižlus, darymas, našlė, kevernoti, gaudus, vilkytis, kakarynė, iešma, nūdnus, laužas, rudagalvė.

Antraštė:

kãškis

Reikšmė:

niežai, (pūlingi) šašai

Straipsnelis:

žr. kasa

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 196–197

Antraštė:

kaškis

Reikšmė:

niežai, suskis, susas

Straipsnelis:

Lie. kaškis ‘niežai, suskis, susas’ < la. kašk̡is: kaszkis – kašk'is, dar BŽ, NdŽ ir kt. (tarp jų būrys aukštaičių ir net vietomis žemaičių palatvės šnektų). Sabaliauskas (Lietuvių kalbos leksikos raida, 1966, 102) mano, kad veikiausiai kilęs iš la. kašk̡is; ir ne vien dėl geografijos bet ir, svarbiausia, dėl fonetikos: lie. kàsti = la. kast (čia ir kasýti = la. kasīt) šeimos neabejotinų darinių su -š- šaknies ir priesagos sandūroje lietuvių kalboje nėra žinoma, o latvių kalboje – knibždėte knibžda, plg. ne tik la. kašāt(ies) ‘kapstyti(s), kasioti(s), kasyti(s)’ = kasioti(s) (su š < *sj), kašl̡āt ‘kasinėti, kapstinėti’, kašl̡i ‘kaugių, kupetų atliekos, pakūgės, pagrėbstai’, kašn̡a ‘kasiotojas, sankasos’, kašūklis skaptas; grandyklė; priekabiautojas, peštukas’ ir pan., bet net ir kašeklis (kašklis) ‘skaptas, grandiklis’ šalia kaseklis, kašumi ‘pagrandai; šieno pakritos, pašienės, šienuolės’ šalia kasumi ar kašināt ‘kapstyti, rausti, kasinėti’ vietoj *kasināt.

Šaltinis:

Urbutis 1995b, 22