Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kadà
Straipsnelis:
Pr. kaden (turbūt < kadan; [ir kt.] 7₁₉, a) ‘kada’; b) ‘jeigu’ (vo. wenn) : lie. kadà (rytų lie. kadù < *kadā́n [230], kadángi ‘weil’, la. kad, skr. kadā ‘kada’, žr. Walde Pokorny I, 521 ir 771.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 230–231
Antraštė:
kadà
Straipsnelis:
[Diskutuojama su A. Valeckiene Balt 1979, XV (2), 130–134]. Tadà, kadà ir t. t. negali turėti antrinio įvardinio kamieno *do-. Pirmiausia, galinis dantinis elementas sintaksiškai turi reprezentuoti senąjį klitinį lokatyvinį prieveiksmį, vartojamą laiko reikšme [Zeitschrift für Balkanologie]. Ir kaip aš sakiau, slavų *tъ-g-dʼā́, *kъ-g-dʼā́ negali būti ankstesni negu bendr. sl. kalba. […] Turime pradėti nuo *to-dhā ir *ku-dhā. Lyginimas su skr. tadā́, yadā́ neatšaukiamas, nes *dh galėtų būti jau ištrauktas iš *kъde ‘kur’. […] Baltų kadà, žinoma, apibendrino *o vokalizmą, esantį *to- ir *i̯o-.
Šaltinis:
Hamp 1983a, 176
Antraštė:
kadà
Straipsnelis:
Vertinga bulgarų etimologinio žodyno autorių (В. И. Георгиев, Й. Заимов, Ст. Илчев, М. Чалъков. Българский етим. речник. Св. IX–X, (т. II), София, 1974, 129) mintis, kad turint galvoje bulg. trm. кадà ‘kada’, galima samprotauti apie *koda egzistavimą ir prasl. kalboje (žodyne – *kadā, kurį, matyt, reikia laikyti tradiciniu *koda, jeigu remsimės V. I. Georgijevo teorija apie prasl. : ā). Prasl. *koda atitinka lie. kadà, s. i. kadà, av. kadà ‘kada’.
Šaltinis:
Трубачев 1975 (1977)b, 173
Antraštė:
kadà
Straipsnelis:
žr. tada
Šaltinis:
Valeckienė 1979, 131–133
Antraštė:
kada
Straipsnelis:
žr. kadangi
Šaltinis:
Valeckienė 1979, 133
Antraštė:
kadà
Straipsnelis:
žr. gyvas
Šaltinis:
Poljakov 1997, 65
Antraštė:
kadà
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Winterio dėsnis vyko tik uždaruosiuose skiemenyse, plg., tariamą išimtį lie. kadà ‘when’ (taip pat plg. s. i. kadā).
Šaltinis:
Matasović 2005, 155
Antraštė:
kadà
Straipsnelis:
Bl.-sl. *-n yra praindoeuropiečių dalelytės -m refleksas. Jis pastebimas tam tikruose laiko prieveiksmiuose: s. i. kadā́, lie. kadà, rytų lie. kadù < *kadā́n, ide. *kʷe/o-dah₂ + n ‘kada’.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 100–101

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas