Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kankorėžis
.
Rezultatai
Antraštė:
kankórėžis
Reikšmė:
Kiefer-, Tannenzapfen
Straipsnelis:
Kartu su lie. (š. žem.)
kánka
‘Kiefer, Föhre’, paliudytu senosiose dainose ir pasakose, tą pačią šaknį turi pirmiausia
kankórėžis
‘Kiefer-, Tannenzapfen’. Tai dūrinys, kurio pirmasis sandas yra
kánka
, o antrasis –
rėžis
, kuris, be kitų reikšmių, reiškia ir gabalą. Tad darybinė
kankórėžis
reikšmė būtų ‘pušies, eglės gabalėlis’.
Šaltinis:
Grinaveckis 1995
, 145
Antraštė:
kankórėžis
Straipsnelis:
[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie.
kankórėžis
,
kenkórėžis
, taip pat plg. la.
ciẽkur(i)s
,
ciekur̃zis
,
ciekurs
‘шышка’, siejamu su lie.
karóti
, la.
karāties
,
kárti
(Frenkelis I, 215-216), gretintinas ček.
krákora
‘сасновая шышка’, ‘малая шышка’.
Šaltinis:
Лучыц-Федарэц 2003
, 296
Antraštė:
kankórėžis
Reikšmė:
čiekuri
Straipsnelis:
žr.
kankalai
Šaltinis:
Paegle 2005
, 96
Antraštė:
kankórėžis, kankorė́žis
Straipsnelis:
Lie.
kìrkužė
, la.
cirkuzis
ir panašiai skambantys tarminiai kankorėžio pavadinimai siejami su la.
ciekurs
bei kuronizmu
cinkuris
. Manoma, kad greta *
kerk
- buvęs ir jo variantas *
kenk
-. Pastarąjį bandoma lyginti su lie.
kankórėžiu
(plg. ME 1, 393; Fraenkel 1955–1965, 216), XVII a. užfiksuotu ne tik vakarų aukštaičių tarmės Mažosios Lietuvos rankraštiniame žodyne
Clavis Germanico-Lithvana
, bet ir rytų aukštaičio Sirvydo žodyne (plg. Pakalka 1979, 740). Ar ne paprasčiau būtų šio dūrinio (plg. variantus
kankorė́žis
,
kankóraižis
,
kankaróžis
,
kankóžėris
,
kankurė́žis
,
kunkórėžis
,
kunkurė́žis
;
kankõrai
) pirmąjį dėmenį sieti su senu garsažodiniu reduplikaciniu (dėl šio žr. Brugmann 1906, 46tt.; Gamkrelidze, Ivanov 1984, 219tt.) dariniu
kañkalas
(fiksuojamu nuo raštijos pradžios), paprastai žyminčiu karvėms po kaklu rišamą varpelį?; žr.
kañkalas
. Antrasis aptariamo dūrinio dėmuo – veiksmažodis
rė́žti
(Smoczyński 2007, 253), giminiškas sl. *
rězati
‘pjauti, mušti’ ir turbūt kilęs iš ide. *
u̯rēg’
- ‘laužyti’, plg. gr.
ῥήγῡμι
‘laužau’ (Trautmann 1923, 245t.; Fraenkel 1955–1965, 245; Pokorny 1959, 1181t.; Sabaliauskas 1990, 85; Smoczyński 2007, 212). Šis dūrinys taip pat gali būti kilęs iš *
kankalorėžis
/ *
kankaloraižis
. Pirmasis jo dėmuo patrumpintas, matyt, dėl lengvesnio tarimo.
Šaltinis:
Ambrazas 2010a
, 99
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas