Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: karkti, rašyti, šliurė, deinyčia, papeliučkas, krekėti, kerė, galmės, tarpeklis, kaušynas, rikė, dijablas.

Antraštė:

kar̃kti

Straipsnelis:

Pr. kerko ‘naras’ (vandens paukštis) siejamas su lie. ker̃kti, kar̃kti, kir̃kti, karkúoti; karka ‘karksinti višta’, kar̃kalas ‘kvaksėjimas’, karkãlis ‘tas, kurio gerklė karkia’, karkãlius, karkulỹs, karkùtis (LKŽ V, 289–290, 296–297, 610–611; Vitkauskas, Šiaurės rytų dūnininkų žodynas, 123, 131); la. ķḕrkt ‘karkti’, kārkt, plg. kā̀rkulis, kãrķis ‘gandras’ (ME II, 196) ir kt. Iš kitų ide. paralelių: gr. κερκίς (paukščio rūšis), alb. širake ‘višta’ ir kt. Iš indo-iranėnų atitikmenų plg. s. i. kr̥kara-, krakara-, kr̥kaṇa- (kurapkos rūšis), kŕ̥ka-vāku- ‘gaidys’, av. kahrkatāt- ‘gaidys’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 323–325

Antraštė:

kar̃kti

Reikšmė:

apie vištas

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą]. kurki̯eti ‘kurkti’ : lie. kurkiù, kur̃kti ‘apie varles’, s. sl. krъknǫti ‘γρῡξαγ’ rodo atsitiktinį atitikimą lyginant su aiškiai onomatopėjinės vertės žodžiu, kurio negalima atskirti nuo tokių lie. žodžių kaip karkiù, kar̃kti ‘apie vištas’, kirkiù, kir̃kti ‘apie žąsis’, la. ḕrkt ‘quarren, gackern, kreischen’ [250]. Kitos ide. kalbos rodo panašius vedinius, plg. lo. crōciō, gr. κρώζω, κράζω ir t. t.

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 249–250

Antraštė:

kar̃kti

Straipsnelis:

kerko E 758 ‘[vok.] Taucher, naras’ (žinomas paukštis) : lie. kar̃kti bei kir̃kti (garsažodiniai veiksmažodžiai), la. kā̀rkt, persų kark ‘višta’, gr. κέρκος ‘gaidys’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 413.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 237

Antraštė:

kar̃kti

Reikšmė:

apie vištas

Straipsnelis:

žr. kirkti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 249–250

Antraštė:

kar̃kti

Reikšmė:

leisti tokį garsą (apie vištas)

Straipsnelis:

žr. kurkti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 249–250

Antraštė:

kar̃kti

Straipsnelis:

[Bendraide. žodis būtų] arm. karkač̣ ‘šlamesys, čežėjimas, triukšmas’ (ir ‘paukščių čiulbėjimas, čypsėjimas’, ‘vandens teškenimas’, ‘žvaigždžių žibėjimas’ ir ‘triukšmingas juokas’), greta arm. veiksmažodžio karkač̣em ‘smarkiai triukšmauti, per smarkiai juoktis, šėlti, šniokšti’. […] Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch, III, 1080 tt., Bugge, KZ 1893, XXXII, 52 visų pirma žodį gretina su lie. karkiù, kar̃kti ‘schnarren, schreien’, t. y. su visose ide. kalbose paliudyta garsažodine šaknimi *ker-, *kor-, *kr-, apie kurią surinko medžiagą Walde Pokorny I, 413t. Bet Pedersenas KZ 1906, XXXIX, 378t. užginčijo Bugges nuomonę dėl ide. q atliepimo arm. k, tad Walde Pokorny I, 593 susiejo žodį karkač̣ su garsažodine šaknimi *ger- (s. i. garjati ‘(jis) šėlsta’, ags. cracian ‘pasigirsti, suskambėti’, s. v. a. krahhon ‘braškėti, trenkti, dundėti; (su)sprogti’ ir kt.). Mano nuomone, yra absurdiška onomatopėjiniams dariniams taikyti garsų dėsnius. Taigi tikrai lygiai taip pat galima arm. karkač̣ sieti su *ker- [34 išnaša: Taip pat ir Pokorny IEW, 568 arm. karkač̣ įtraukia prie šaknies *ker-, *kor-, *kr- kaip naujinį (Weuschöpfung).]

Šaltinis:

Solta 1960, 44