Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: karoti.

Antraštė:

karóti

Straipsnelis:

žr. karti

Šaltinis:

Kortlandt 1989, 105

Antraštė:

karóti

Straipsnelis:

[Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Tranzityvumo opozicija tarp lie. karóti, kãro ‘hang (intr.), be suspended’ ir kárti, kãria ‘hang (tr.)’ yra unikali. Palyginimas su germanų opozicija *hanhan, *‑iþ ‘hang (tr.)’ (go. hahan, s. v. a. hāhan) : *hangan, *‑aiþ ‘hang (intr.)’ (go. hahan, s. v. a. hangēn) leidžia kildinti lie. kãro : karóti iš ide. molō-prezenso akt. *kórH‑e(i) / *kérH‑r̥(s) (> lie. kárti, kãria) : med. *kórH‑or arba *kérH‑or (> lie. karóti, kãro).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 189

Antraštė:

karóti

Straipsnelis:

žr. kankorėžis

Šaltinis:

Лучыц-Федарэц 2003, 296

Antraštė:

karóti

Straipsnelis:

Lie. karóti – priesagos *-āti vedinys, padarytas iš lie. kárti, la. kārt. O šis išriedėjęs iš ide. *(s)ker-; tik nesutariama, ar – iš jo reikšmės ‘pjauti’ (plg. Fraenkel 1955–1965, 224t.; Jēgers 1966, 22t.), ar – iš ‘lenkti, sukti’ (pg. Mažiulis 1993, 133t.). Bet tai nėra labai svarbu – reikšmė ‘lenkti, sukti’ veikiausiai kilusi iš senesnės ‘pjauti’ (Trubačev 1966, 246tt.). Dar žr. kìrkužė.

Šaltinis:

Ambrazas 2010a, 98–99